Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 35987 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 28000 lankytojų. Adresas: Fabriko g.2, Lentvaris LT-25121 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.00 iki 18.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2018 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

Skaitymo festivalis 2018

Rugsėjo 8 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos organizuotame Skaitymo festivalyje 2018, dalyvavo ir mūsų bibliotekos darbuotojos Rūta Minkevičienė ir Violeta Pupelienė su kūrybinėmis dirbtuvėmis ,,Atvirukas Lietuvai".










Skaitymo iššūkis 2018


Lentvario bibliotekos skaitytojai dalyvavo projekte „Vasara su knyga“, kurį jau trečius metus organizavo Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos.
Norintys įveikti Skaitymo iššūkį turėjo nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. perskaityti 5 knygas: knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas. Dalyviai galėjo registruotis savarankiškai arba bibliotekoje, kur gavo kortelę su užduotimis.
5 mūsų bibliotekos skaitytojai sėkmingai įveikė skaitymo iššūkį ir buvo apdovanoti diplomais bei atminimo dovanėlėmis. Sveikiname nugalėtojus: Jeleną Ivanovą, Emiliją Šatevičiūtę, Ievą Bieliūnaitę, Renatą Bernotienę bei Rūtą Bernotaitę.
Iki susitikimo kituose skaitymo iššūkiuose!


Žaidimų popietės bibliotekoje



Kviečiame!


Kuriantis žmogus - laisvas žmogus


Kasmet Lentvario miesto bibliotekoje vyksta jau tradiciniais tapę literatų, kuriančių žmonių susitikimai, kuriuose jie skaito savo kūrybą, diskutuoja, dalijasi idėjomis, aptaria ateities planus.
                       Šiemet birželio 21 d. įvykusio vakaro-susitikimo tema buvo „Kuriantis žmogus – tai laisvas žmogus“. Jis buvo skirtas žinomo Trakų krašto žurnalisto, fotomenininko, Lietuvos patrioto Alfredo Girdziušo 70-osioms gimimo metinėms paminėti ir jo atminimui pagerbti. Toks ir buvo Alfredas - laisvas, kūrybingas, nuoširdus, smalsus, turintis gerą humoro jausmą, visada skubantis gyventi žmogus.

                      Renginyje dalyvavo Alfredo žmona, literatė Aušra Girdziušienė, artimi ilgamečiai Alfredo bičiuliai, bendražygiai, rašytojai, žurnalistai, jaunosios kartos atstovai. Svečiams buvo parodyta filmuota archyvinė medžiaga iš 2012 metų literatų susitikimo Lentvario bibliotekoje, kuriame Alfredas skaito savo humoreską „Skyrybos“. Bibliotekos darbuotoja ir literatė Rūta Minkevičienė asmeniškai daug metų pažinojo Alfredą, todėl papasakojo apie jo kūrybą, nuveiktus darbus, gyvenimo būdą. 

Žmona Aušra pasidalijo keliais asmeniniais prisiminimais, perskaitė fotografo Vytauto Žemaičio pasakojimo apie Alfredą ištrauką, kuri buvo išspausdinta savaitraštyje „Žaliasis pasaulis“ ir Neringos Kerinienės prisiminimus apie Sausio 13-osios naktį praleistą kartu su Alfredu, kuris padėjo kitiems išvengti skaudžių pasekmių. Vytautas Žemaitis Alfredą  laiko savo mokytoju, iškiliu aukštaičių krašto sūnumi, laisvės gynėju, gamtos bičiuliu.

                      Prisiminimais apie savo bendražygį dalijosi Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkas Bronius Judickas, šios draugijos pirmininko pavaduotojas Dainius Gudelis, kurie papasakojo apie draugijos veiklą, atvežė ir padovanojo archyvinės medžiagos – straipsnių, fotografijų iš įvairių žygių ir renginių, kuriuose Alfredas visuomet būdavo grupės siela. Jie priminė, kad Alfredas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, be to, už patriotinę veiklą jam yra suteiktas neeilinis, vienas iš aukščiausių apdovanojimų – Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos Garbės nario vardas.

 Gražiais prisiminimais ir mintimis dalijosi rašytojas Antanas Žilėnas. Jis apgailestavo, kad Alfredas per anksti  „sudegė“ dalindamas save kitiems. Žurnalistas Kęstutis Petkūnas, poetas Juozas Miglinas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ pirmininkė Teresė Balkutė taip pat šiltai prisiminė šį nuostabų žmogų. Renginio eigoje buvo skaitoma Alfredo poezija ir ypač visus sužavėjo jo humoreska „Geležinė logika“ išraiškingai perskaityta  Dainiaus Gudelio.

                      Renginio pabaigoje visi norintys aplankė Alfredo Girdziušo amžinojo poilsio vietą, apžiūrėjo antkapinį paminklą, kurį sukūrė bendražygis ir bičiulis Ričardas Žalpys ir  uždegė atminimo žvakutę.



Kviečiame!


Tremtinio užrašai Lentvario bibliotekoje


Minint Gedulo ir vilties dieną Lentvario miesto bibliotekoje lankėsi knygos ,,Tremtinio užrašai‘‘ sudarytoja VU Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Katiliūtė-Bačiulienė. Į knygos pristatymą susirinko Lentvario gimnazijų moksleiviai, jų mokytojai bei kiti miesto gyventojai. Rasa Bačiulienė papasakojo apie savo dėdės - Algimanto Katiliaus norą surinkti dienoraščius į krūvą ir išleisti knygą. Ši dviejų tomų knyga – ne tik unikalus istorinis dokumentas, bet kartu ir grožinis kūrinys. 

Tai autentiški dvylikamečio berniuko dienoraščiai, rašyti tremtyje, Sibire, vėliau papildyti atsiminimais, kuriuos paauglys užrašė pabėgęs iš tremties į Lietuvą. Juose atsiskleidžia berniuko brendimas: kaip naivus svajotojas ir nuotykių trokštantis paauglys dėl gyvenimo sunkumų, darbo sovchoze, nepriteklių ir netikėčiausių nuotykių pakliuvęs tarp tikrų nusikaltėlių tampa aštuoniolikamečiu beveik subrendusiu vyru. Tik sulaukęs žilos senatvės Algimantas Katilius sumanė savo dienoraščius paskelbti plačiai visuomenei. Jo sumanymą padėjo įgyvendinti dukterėčia Rasa Katiliūtė - Bačiulienė. 

Ji pasakojo, kad dėdė, dar tada paauglys, rašė dienoraščius ant laikraščių, kalendorių, ant bet kokių popieriaus lapelių, o kai nebeturėdavo ant ko rašyti, rašydavo tarp jau parašytų eilučių. Rašė pieštuku, o kai nebeturėdavo kuo rašyti,  iš suodžių gamindavosi rašalą. Antrajame knygos tome aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, per patį Stalino režimo įkarštį, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą. Leidinys skirtas plačiam skaitytojų ratui, tačiau ypač svarbus jaunimui. Jie girdi bendraamžio pasakojimą, kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinės represijos pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.

Susitikimo metu viešnia pravedė interaktyvų užsiėmimą ,,Gyvoji istorija. Nepilnamečiai tremtiniai Sibire“. Suskirsčius moksleivius į dešimt komandų, davė užduotį perskaityti knygos ištrauką ir pagal ją pateikti klausimą visai auditorijai. Mokiniai noriai įsijungė į  žaidimą. Šis knygos pristatymo būdas leido vaikams giliau įsijausti į to meto tremtinių patirtus gyvenimo sunkumus. Ypač aštriai nupasakoti vaizdai, kaip žmonės badavo, svajodavo gauti nors trupinėlį duonos, kaip šaldavo per žiemas, kaip dirbdavo sunkius alinančius darbus. Už teisingai atsakytus klausimus komandos gavo taškus, o daugiausia taškų surinkusioms viešnia įteikė Vilniaus Universiteto prizus. Susitikimas moksleiviams paliko gilų įspūdį, jie sužinojo to meto realijas, susipažino su istoriniais faktais, 1948 ir 1949 metais vykdytais trėmimais, sovietinėmis švietimo ir pinigų reformomis, taip pat KGB saugumo metodais ir partizanų kovos ypatumais. Dėkojame Rasai Bačiulienei už įdomų knygos pristatymą.