Svečiuose karo lakūnas

Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dieną Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi  į atsargą išėjęs patyręs karinės aviacijos lakūnas, pulkininkas Vytautas Eidukaitis. Vytautas baigė Tambovo aukštąją karo aviacijos mokyklą. Mokėsi Maskvos karinių oro pajėgų akademijoje. Dalyvavo Afganistano ir pirmajame Čečėnijos karuose, buvo strateginės aviacijos eskadrilės vadu. Lankėsi Kaukaze, Kalnų Karabache, kai ten vyko mūšiai, taip pat Ukrainoje. 

Susitikimo metu svečias pristatė savo autobiografinę knygą, kario dienoraštį  ,,Vienišos vilkės vaikai“, kalbėjo apie jaunuolių parengimą apginti savo šalį. Knygos personažai tikri, istorinė medžiaga pateikta remiantis rusų ir čečėnų karo dokumentais. Nuo pat pirmųjų Rusijos ir Čečėnijos karo dienų autorius buvo čečėnų pusėje, palaikė jų kovą už laisvę. Knyga pasakoja ir apie tai, kaip Čečėnija – Vieniša Vilkė – buvo palikta visiškai viena viso pasaulio akivaizdoje grumtis už laisvą gyvenimą. Pasakodamas apie savo jaunystę, Vytautas sakė, kad įstoti į karo lakūnų mokyklą lietuviams buvo ypatingai sunku, juos laikė nepatikimais. Tačiau didžiulis noras skraidyti padėjo svajonei išsipildyti. Tambovo aukštojoje karo lakūnų mokykloje jis buvo vienintelis lietuvis iš 230 kursantų. Griežta drausmė, nuolatinis fizinis ir protinis krūvis, nuobaudos už menkiausią prasižengimą, pratybos iki devinto prakaito. Ši mokykla vienintelė rengė strateginės, arba tolimųjų skrydžių, aviacijos lakūnus, tad išlikdavo tik stipriausi. Svečias papasakojo ir apie vienintelį lietuvį – kosmonautą ir karo lakūną bandytoją Rimantą Stankevičių, kuris  nuo 1984 m. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“, skraidė su lėktuvais-laboratorijomis Tu-154 ir MiG-25, kur buvo įrengtos „Burano“ valdymo sistemos. Rimantas atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. Skraidė 57 tipų lėktuvais ir turėjo didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą.  Jam suteikta 1-os klasės lakūno-bandytojo kvalifikacija. Žuvo 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, aviacijos šventės metu.

Kalbėdamas apie Lietuvos kariuomenę Vytautas Eidukaitis paminėjo: ,,Yra trys banginiai, ant kurių laikosi ne tik šalies valstybingumas, bet ir pati gynybinė sistema. Trys banginiai – tai šeima, švietimas ir kultūra. Pagrindinis kario ginklas – ne metalas, o dvasia, kuri ugdoma šeimoje, mokykloje ir kultūrinėje terpėje. Įvertinkime kokioje situacijoje dabar yra šeima, mokykla ir kultūra ir iš karto galėsime pasakyti, ar gali Lietuva apsiginti nuo agresijos“.

Užgrūdintas tikro karo lakūnas yra įsitikinęs, kad karys gimsta šeimoje, tobulėja mokykloje ir bręsta visuomenėje. Jeigu mes norime parengti tikrą karį, turime į jį investuoti,  išmokyti apginti save, savo šeimą, o prireikus - ir tėvynę. Kol šito nepadarysime, visada jausime okupacijos grėsmę. Vytauto nuomone, bent pusė pinigų,  kurie skiriami šalies gynybai, turėtų būti skirti motinoms, kurios turi pagimdyti ir užauginti karį, mokykloms, kurios turi paruošti jį, ir kultūrai, be kurios jis neįsivaizduoja patriotizmo.

 Patyręs karininkas taip pat pasisako už jaunimo karinį parengimą mokykloje. Jau nuo 12 metų jaunuoliai nori pačiupinėti ginklą, išmokti juo naudotis, jų akys dega. Juos reikia išmokyti gerbti ginklą. Nes baigdami mokyklą vaikinai pradeda galvoti apie ateitį, apie būsimą profesiją, tada jau vėlu juos imti ir ruošti šalies gynybinei sistemai. Jiems tai jau bus primesta.

Vytautas mano, kad Lietuvos kariuomenė turi būti suformuota tik iš profesionalų, nes šauktinis – ne karys. O didžiausias mūsų šalies ginklas yra tautos vienybė. Atsargos karininkas mielai bendravimo su jaunimu, o renginio dalyviams tai buvo puiki patriotizmo ir pilietiškumo pamoka, išeidami jie spaudė pulkininkui ranką.