Išlydėjome savo valytoją Danutę į pensiją...

Gyvenimas - kaip obelis sode,

Mažučiam pumpure jis slepias,

Paskui su vėtromis kovoja,

Vis auga, vis labiau keroja,

Sužysta sniego baltuma,

Bet tik labai trumpam deja.

Ir štai ruduo jau atkeliavo.

Bet derlių atnešė jis gražų.

Sultingų vaisių, obuolių,

Jūs pažiūrėkit kaip gražu!

Gyvenimas, kaip obelis,

Kurią ruduo apdovanoja.

Prabėga metai, bet žmogus,

Kaip sodas, rudenį gražus...