TREMTIES ATMINTIS

                Jau virš septyniasdešimt metų praėjo nuo tragiškų įvykių, kurie ištiko mūsų tautą. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sibirą. Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonuose. Tremtyje atsidūrė geriausi mūsų tautos atstovai. Iki šiol nėra nustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius.

Tremtiniai Bronė Drumstienė, Bronė Egirtienė, Aleksejus Kutkinas

Birželio 15 d. Lentvario miesto bibliotekoje buvo paminėta Gedulo ir Vilties diena. Į susitikimą su Lentvario tremtiniais atėjo Motiejaus Šimelionio gimnazijos vasaros stovyklos ,,Mano gimtinė ir aš" dalyviai su mokytoja Daiva Prakapaite. Renginio metu išgyvenimais ir prisiminimais apie tremtį dalijosi šių tragiškų įvykių liudininkai-tremtiniai: Bronė Drumstienė, Bronė Egirtienė, Aleksejus Kutkinas. Bronė Drumstienė ir Bronė Egirtienė buvo ištremtos su šeimomis  1949 m. kovo mėnesį į Irkutsko sritį. Bronei Egirtienei tuo metu buvo apie trylika metų. Paauglė būdama ji dirbo sunkius darbus kolūkyje, kad gautų kokį kąsnį sau ir savo šeimai. Tremtyje ji išbuvo apie devynis metus. Ten ji ištekėjo ir susilaukė dukrytės. Sugrįžus į tėvynę, jų laukė nelengvas gyvenimas, namų nebeliko, sunku buvo  gauti darbą ir gyvenamąją vietą. 

 Bronė Drumstienė buvo ištremta tuo pačiu metu su šeima. Jai tuo metu buvo vienuolika metų. Šeimoje buvo trys seserys ir brolis, kuris labai sunkiai sirgo, nes jam labai netiko šaltas klimatas. Bronė dirbo aukle rusų šeimoje, tačiau atliko ir visus kitus ūkio darbus. Vėliau su mama dirbo kolūkyje, augino ir prižiūrėjo teliukus. Ten pat jos pačios pasrėpdavo teliukų buzos ir dar šeimynai parnešdavo, nes ši buvo pagerinta  šlakeliu pieno. Bronė Drumstienė tremtyje išbuvo aštuonis metus. Grįžus į Lietuvą,  apsistojo  Lentvaryje, sukūrė šeimą  ir iki šiol čia gyvena.

                      Aleksejus Kutkinas yra gimęs tremtyje, Votkinsko mieste Udmurtijos krašte, daugiavaikėje šeimoje. Kadangi tėvas mirė anksti, šeima vertėsi sunkiai, visi vaikai anksti pradėjo dirbti. Jau pirmoje klasėje Aleksejus rodė savo charakterį ir įrodinėjo visiems, kas jį laikė rusu, kad jis tikras lietuvis. Dėl savo užsispyrimo ir ,,liežuvio“ yra gyvenime ne kartą nukentėjęs. Didelę dalį savo gyvenimo yra praleidęs ir dirbęs svetur: Sibire, Magadane, Ukrainoje. Anksti pradėjo skaityti ir kurti eiles. Šiuo metu Aleksejus Kutkinas gyvena ir kuria Lentvaryje. Jis yra parašęs apie 1500 įvairaus žanro kūrinių, išleidęs ne mažai savo knygų. Aleksejus -  Trakų rajono literatų brolijos ,,Aukuras“ narys, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narys, tarptautinės rašytojų gildijos vadovas.   

Renginio metu stovyklautojai bendravo su tremtiniais, skaitė A. Kutkino eiles ir tremtinės Elenos Lukinos prisiminimus apie tremtį.

                       Tikimės, kad jaunųjų lentvariečių širdyse išliks pagarba žmonėms išgyvenusiems tremtį ir jie ilgai atsimins tikrų istorijos liudininkų pasakojimus.