SUSITIKIMAS SU SIGITU PARULSKIU

2012 m. spalio 9 dieną, Lentvario seniūnijos salė buvo sausakimša. Moksleiviai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai ir svečiai susirinko į susitikimą su poetu, rašytoju, literatūros kritiku, vertėju, dramaturgu, žavia ir įdomia  asmenybe - Sigitu  Parulskiu.  Debiutavęs 1990 m. poezijos knyga ,,Iš ilgesio visa tai“, vėliau išleido dar kelias poezijos knygas, esė rinkinių, romanų, parašė pjesių ir scenarijų dramos teatrams. 2004-aisiais už novatorišką literatūrinę kūrybą Sigitas   Parulskis įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jo knyga ,,Sraigė su beisbolo lazda“ buvo išrinkta 2007 metų knyga. Tai daugiausiai į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas. 

            Su tik jam būdinga ironija ir humoru, rašytojas atsakinėjo į vedėjos ir žiūrovų klausimus. Gimė Obeliuose, Rokiškio rajone. Vaikystėje anksti tapo savarankiškas, kadangi abu tėvai dirbo ir neturėjo jam laiko. Pasak Sigito Parulskio: ,,Sunkus darbas būti vaiku“. Iš vaikystės prisimena seną dvarą, malūną, kuris buvo be sparnų, bet jis juos visada įsivaizduodavo, netoli buvo ežeras. Vaikai žaisdavo karą, dažniausiai keturis tankistus. Rašytojas prisiminė nuotykį apie geriausią savo transporto priemonę, ,,samokatą“ (paspirtukas). Vienas toks protinguolis sugalvojo jį pririšti virve prie dviračio ir tempti. Sigitas ne tik sudaužė  marmūzę, bet skaudžiausia, kad sulaužė savo mylimiausią „samokatą“. Mokykloje Sigitas Parulskis aktyviai sportavo, tris kartus per savaitę iš Gimtųjų Obelių važiuodavo į Rokiškio sporto mokyklą mėtyti ietį.

            1990 m. Vilniaus Universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijos jam paliko labai gerus prisiminimus. Nuo vaikystės mėgo skaityti, patiko Prano Mašioto, Vytauto Petkevičiaus knygos, serija ,,Drąsiųjų keliai“. Vėliau pradėjo po truputį eiliuoti. Visą tai ir įtakojo jo pasirinkimą. Jo pirmasis kūrinys buvo eilėraštis, kurį parašė 9-oje klasėje. Vėliau jo kūrinius spausdino rajoninis laikraštis, gavo ir pirmąjį honorarą – 0,90 kap. Į universitetą stojo sunkiai, bet kai turi didelį norą, tai kartais pasiseka. Pirmame kurse sportavo, bet suprato, kad netaps geriausiu sportininku, todėl nutarė būti geriausiu rašytoju.

            Patirtis iš kariuomenės panaudota jo knygoje ,,Trys sekundės dangaus“. Kalbėdamas apie šią knygą, Sigitas Parulskis pasakė, kad kariuomenė nėra būtina, kad taptum tikru vyru, tai jėgos ir prievartos šalininkų nuomonė. Ši knyga išversta į daugybę kalbų, netgi buvo sumanymas statyti filmą. Geriausiai jo manymu knygą išvertė latviai, su keturiais puslapiais paaiškinimų, o užsieniečiai tiek nesivargina. Pats būdamas vertėjas, jis pabrėžė, kad yra dalykų, kuriuos sunku išversti ir suprasti. Pavyzdžiui tas pats kareiviškas žargonas, arba humoras, kurio neįmanoma paaiškinti, jį reikia iškart suprasti.

             Kalbėdamas apie elektronines knygas, jis pasakė, kad nėra informacinių technologijų pažangos priešininkas, tai yra labai patogu, tačiau popierinė knyga taip pat reikalinga, nes galima su ja užmegzti kontaktą. Rašytojas mėgsta pažaisti kompiuterinius žaidimus, kurie padeda jam susikaupti ir pereiti į kitą lygmenį. ,,Žaidimas nėra blogai, blogai kai nebelieka daugiau nieko,  išskyrus žaidimą“.

            Rašytojas šiltai ir gražiai atsiliepė apie savo jausmus, pirmąją meilę, šeimą, vaikus. Apie tėvų ir vaikų santykius kalbėjo: ,,Visuomenės normos reikalauja, kad tėvui ir motinai vaikai būtų svarbūs vienodai, bet taip nėra. Nes ne visi tėvai sutverti būti gerais tėvais“.

            Susitikimo metu buvo kalbama apie žmogaus dvasingumą ir gerumą. Rašytojas pasakė: ,,Dvasingumo sąvoka man yra sunkiai apibrėžiama, ir kai žmogus sako, kad jis dvasingas, man juokinga. Girtuoklis yra dvasingas, nes vartoja daug spirito... Taip pat sunku apibrėžti, kas yra geras žmogus, kažkam ir Stalinas, Hitleris buvo geri... Kiekvienas skirtingai suvokia. Man geras žmogus, kuris netrukdo man gyventi....“

            Pabaigai Sigitas Parulskis pasakė: ,,Aš niekada negalvosiu apie gyvenimą rimtai... Per daug rimtas požiūris į viską mums trukdo, tačiau nepritariu cirkui politikoje, čia turi būti rimta. Tauškalai, kad vyresni, subrendę žmonės turi būti rimti. Aš dar matyt nesubrendęs ir manyje tebegyvena vaikas kuris blaškėsi po griuvėsius ir man dėl to visai neskauda galvos“.

            Pusantros valandos susitikimas su nuostabiu, komunikabiliu, turinčiu gerą humoro jausmą žmogumi pralėkė kaip viena minutė...

            Dėkojame mūsų partneriams Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijai ir Ūkio bankui už suteiktą galimybę organizuoti šį renginį.