TAPYBOS ANT ŠILKO PAMOKA

Apniukusi, darganota rudeniška diena nesutrukdė susirinkti Lentvario miesto bibliotekoje, kur spalio 10 dieną vyko Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5a klasės mokinio Audriaus Šantaro tapybos ant šilko parodos ,,Ryto aušra“ atidarymas.

Susipažinti su šilko dekoravimo technika ir subtilybėmis atvyko Audriaus draugai, giminės, klasiokai su auklėtoja Ala Leckiene, tapybos mokytoja, ,,Viktorijos galerijos“ dailininkė Nina Šepel.  Bibliotekininkė Rasa Zdanevičienė pristatė mažąjį menininką, kuris spėja ne tik nuostabiai tapyti, bet ir gerai mokytis, daug skaityti, žaisti futbolą ir krepšinį. Buvo pasakojama apie šilko atsiradymą, kuris siekia Kinijos imperatorių laikus. Šilkverpiai – didžiausia dovana jų kraštui, šilko gamybą kinai trys tūkstančius metų laikė gilioje paslaptyje. Ant šilko buvo rašomi metraščiai, dinastijų istorijos, piešiami imperatorių portretai, įamžinami šalies įvykiai ir tik vėliau pradėta siūti drabužius. Dėl unikalių savybių šiandien šilkas naudojamas labai plačiai, o tapyba prasidėjusi vidurio Azijoje, tapo populiari visame pasaulyje. 

            Audrius pasakojo, kad noras piešti atsirado pamačius pas kaimynę tapytus darbus. Ji parekomendavo Audriui mokytoją Niną Šepel. Prieš metus pradėjęs lankytis tapybos ant šilko pamokose, šiuo metu Audrius jau yra nutapęs apie 40 darbų. 24 darbai eksponuojami bibliotekoje.  Mama pasipuošusi Audriaus išmarginta šilko skara pasakojo, kad namuose paveikslais nukabintos visos sienos, o kiek dar išdovanota draugams ir artimiesiems įvairių švenčių proga. 

       Audrius labai kuklus, dauguma draugų ir klasiokų net nežinojo, kad jis turi talentą piešti, nustebę ir sužavėti apžiūrinėjo jo darbus. Todėl Audrius mielai sutiko atskleisti visiems tapybos ant šilko paslaptis.  Padedamas savo mokytojos Ninos parodė kaip reikia paruošti šilką piešimui, kaip pradžioje specialiu flomasteriu nupiešiamas trafaretas, kokie turi būti dažai. Tai sudėtinga technika, reikalaujanti daug kantrybės, kruopštumo, bet veikianti raminančiai, atpalaiduojančiai, žadinanti mumyse švelnumą ir dovanojanti ramybę. Vaikai ramiai stebėjo ir klausėsi Audriaus pasakojimo, domėjosi kur galima pasimokyti, kiek tai kainuotų. Paklausti ar norėtų pabandyti, su dideliu užsidegimu puolė prie darbo, po truputį žiedlapis po žiedlapio ant balto šilko skleidėsi saulėgrąžos žiedas. Vaikai džiaugėsi savo bendru tapybos darbu, dėkojo Audriui už pamoką.

            Renginyje skambėjo jaunojo akordeonisto Igno Simonaičio atliekami kūriniai. O bibliotekos kolektyvas palinkėjo jaunajam dailininkui, kad jo debiutas bibliotekoje paskatintų jį ir toliau kurti ir organizuoti vis naujas parodas, ne tik Lentvaryje, bet ir visoje Lietuvoje. Linkime Audriui kūrybinio įkvėpimo ir geros kloties.