Aina dziedas takuciu...

Vėjuotą balandžio 24-osios dieną Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos ir Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos mokiniai skubėjo į miesto biblioteką. Intrigavo renginio paskirtis ,,skirtas tarmių metams paminėti“. Atrodo, ką miesto vaikams (o dalis jų lenkų tautybės) galima įdomaus pasakyti apie lietuvių kalbos tarmes. Pasirodo galima! Ir dar kaip!


Atėjusius pasitiko lietuvių liaudies dainų, atliekamų tarmiškai, įrašai, ir, aišku, tai jau sukūrė tinkamą nuotaiką. Lentvario Henriko Senkevičiaus mokyklos vienuoliktokės, vadovaujamos mokytojos Aušros Girdziušienės, pristatė žemaičių ir aukštaičių tarme parašytą pasakų be galo knygutę ,,Aina dziedas takuciu“. Šios linksmos ir nuotaikingos knygelės tikslas – supažindinti vaikus su lietuviškomis tarmėmis, parodyti jų skambesį ir leisti jį išmėginti pačiam vaikui.

Merginos aiškino, kad tarmiškai parašyti jos negalėjo, todėl rašė bendrine lietuvių kalba, o jau paskui kreipėsi į specialistes, kurios pasakas užrašė žemaitiškai ir aukštaitiškai. Merginos ne tik pačios skaitė pasakas, bet ragino ir klausytojus pabandyti skaityti tarmiškai. Ne vienas gimnazistas įsitikino, kad tai nėra taip lengva.
                   
   Motiejaus Šimelionio gimnazijos abiturientė Karolina Šapokaitė labai gražiai kalbėjo apie lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimo istoriją, žymiausius tyrinėtojus, tarmių reikšmę kalbos išlikimui. Gimnazistė pateikė puikiausių tarmybių pavyzdžių grožinėje literatūroje. Lietuvių kalbos mokytoja Rita Junevičienė  pasaką ,,Genys ir kiškis“ papasakojo rytų aukštaičių (vilniškių) tarme.

Taigi, vėjuota trečiadienio popietė moksleiviams nuotaikos nesugadino! Bibliotekoje buvo gera, jauku ir šilta nuo bendrą kalbą radusių žmonių noro išgirsti autentišką senolių žodį. Ačiū Lentvario bibliotekos darbuotojoms už įdomų renginį!
Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 8a klasės mokinė Auksė Podrezaitė.


Komentarai