Ką
skaito jaunimas?
Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga
Lentvario bibliotekoje vyko popietė - diskusija ,,Ką skaito jaunimas?”. Savaitės
tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo neskaitymo socialinę problemą
ir skatinti jaunimą skaityti, eiti į bibliotekas, jose siekti žinių, mokytis ir
bendrauti su bendraamžiais.
Renginyje svečiavosi populiarių knygų vertėja, agentūros
SDI direktorė Rūta Razmaitė, kuri sužavėjo visus savo mielu bendravimu ir nuoširdumu.
Rūta yra tikra vilnietė. Mokykloje gerai sekėsi visi dalykai, bet labiausiai
patiko anglų kalba. Stoti į anglų filologiją nedrįso, nes galvojo, kad be
korepetitorių neįstos. Studijavo ekonomiką ir tuo pačiu metu pradėjo versti
televizijai: iš pradžių LNK, vėliau TV3. Šiuo metu Rūta dirba SDI agentūroje, kuri
užsiima filmų vertimu, įgarsinimu ir titravimu. Agentūra bendradarbiauja ne tik
su TV3, bet ir su kitais kanalais: TV6, TV8, TV1000, Explorer, History ir
kitais.
Renginyje dalyvavę Lentvario Motiejaus Šimelionio
gimnazijos mokiniai suvaidino ištraukas iš Rūtos Razmaitės verstų knygų M.
Burgess ,,Saros veidas” ir ,,Darant tai”,
R. Rushton ,,Aš neskęstu, tik mojuoju”. Šios knygos jaunimui išsiskiria
keliamų problemų aštrumu ir stebina herojų išgyvenimų atvirumu. Tai knygos apie
kasdieniškiausias paauglio gyvenimo aktualijas: konfliktus su tėvais, smurtą ir
patyčias, pirmąją meilę, alkoholio bei narkotikų vartojimą, bėgimą iš namų,
tėvų skyrybas ir t.t. Tai problemos, kurios paliečia daugelį šiuolaikinių
paauglių. Skaitydamas šias knygas paauglys tarsi pažvelgia į save iš šalies,
palygina savo ir veikėjų išgyvenimus.
Rūta Razmaitė pasakojo, kad versti knygas jaunimui nėra lengva, nes lietuvių ir anglų literatūra turi visiškai skirtingas tradicijas. Vertėja yra išvertusi visas Richelle Mead ,,Vampyrų akademijos” ciklo dalis, šiuo metu verčia 6-ąją dalį. Paklausta, ar jai patinka knygos, kurias išvertė, Rūta Razmaitė atsakė: ,,Jei būtų mano valia, tai tokių knygų kaip ,,Vampyrų akademija”, ne tik neversčiau, bet ir neleisčiau.” O serijos ,,Beveik suaugę” knygas ji rekomenduoja paskaityti visiems.
Jaunimas domėjosi, kiek laiko užtrunka vienos knygos vertimas, kiek puslapių ji išverčia per dieną, kokią knygą buvo sunkiausia versti, ar gali vertėjas pats pasirinkti ką versti, ar yra tekę pačiai ,,išrasti” žodžius, neradus atitikmens. Vertėja sakė, kad viskas priklauso nuo teksto sudėtingumo ir nuo nuotaikos. Kartais gali išversti dešimt puslapių per vakarą, o kartais nei vieno.
Knygų vertimu Rūta užsiima laisvalaikiu. Pagrindinis darbo įrankis - kompiuteris, kuriame yra viskas, ko reikia vertėjo darbui. Kai gauna pasiūlymą išversti knygą, susipažįsta su autoriaus biografija ir kokiomis aplinkybėmis jis rašė tą kūrinį. Išverstas kūrinys paduodamas redaktoriui, tada prasideda diskusijos ir ginčai, sprendžiama, ką palikti, ką išbraukti, stengiamasi ieškoti kompromisų. Redaktoriai turi teisę keisti išverstą tekstą ir kartais keičia labai stipriai.
Su filmų vertimu yra paprasčiau, greičiau gaunamas
rezultatas ir dėl to didesnis užmokestis. Filmus įgarsinti kviečiami
dažniausiai žmonės su patirtimi - aktoriai, kitaip daryti neleidžia darbo
specifika. Kurį iš 10-ies SDI dirbančių balsų nori girdėti filme, nusprendžia
užsakovai - televizijos. Dažniausiai tenka dirbti su šiais aktoriais: Tomu Banza,
Džiugu Siaurusaičiu, Vytautu Tulevičiumi, Vilija Žebrauskiene, Jurgiu
Damaševičiumi, Egle Tulevičiūte.
Rūtai Razmaitei buvo įdomu, ką
skaito jaunimas. Bibliotekoje užvirė diskusija apie mėgstamas knygas. Vertėja pastebėjo, kad apklausos duomenimis,
daugiau yra skaitomos knygos apie vampyrus, jos turi paklausą bibliotekose. Renginio
dalyviai šiuo klausimu turėjo skirtingas nuomones. Paklausti, kokią knygą
galėtų pasiūlyti jai paskaityti, gimnazistai išvardino Paulo Coelho
,,Alchemiką”, Melvino Burgesso ,,Heroiną”, Suzanne Collins ,,Bado žaidynes”, Haruki
Murakami ir Sigito Parulskio knygas. Rūta Razmaitė prisiminė, kad jaunystėje
labai mėgo skaityti amerikiečių rašytojo Džeromo Selindžerio kūrinius.
Renginio pabaigoje Rūta Razmaitė pasakė, kad visais laikais knyga buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ji palinkėjo jaunimui atrasti daug įdomių knygų, nes iš šio popierinio stebuklo tiek daug išmokstama.
Renginio pabaigoje Rūta Razmaitė pasakė, kad visais laikais knyga buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ji palinkėjo jaunimui atrasti daug įdomių knygų, nes iš šio popierinio stebuklo tiek daug išmokstama.
Komentarai
Rašyti komentarą