Noriu kurti Lietuvai

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga Lentvario miesto biblioteka organizavo susitikimą su jauna rašytoja ir psichologe Une Kaunaite. Buvo pristatyta antroji rašytojos knyga ,,Žmonės iš Alkapės”. Jos pirmoji knyga „Sudie, rytojau“ 2012-aisiais metais buvo nominuota Metų knygos rinkimuose. Knygos pristatyme dalyvavo leidyklos ,,Žara“ direktorė Ramutė Žandarienė, kuri pasidalijo mintimis apie šiuolaikinę literatūrą.

                      Unė Kaunaitė mokėsi Vilniaus licėjuje, Škotijoje baigė psichologijos ir socialinės antropologijos studijas ir šiuo metu darbuojasi Lietuvoje, jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“. Šios programos tikslas - pritraukti jaunus, perspektyvius, patirties užsienyje įgijusius profesionalus dirbti Lietuvos viešąjame sektoriuje, savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo. Unė dirbo 4 mėnesius Švietimo ir mokslo ministerijoje, šiuo metu dirba nacionalinėje Martyno Mažvydo  bibliotekoje. 

                      ,,Galėčiau sakyti, kad visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą. Net būdama toli stengiausi išlaikyti man svarbius ryšius – gyvendama Škotijoje aktyviai rašiau į internetinius portalus Lietuvoje, jau pirmaisiais studijų metais išleidau savo pirmąjį romaną paaugliams „Sudie, rytojau“, su kuriuo aplankiau ne vieną Lietuvos mokyklą ir biblioteką, mėgindama skatinti meilę skaitymui ir kūrybiškumą”, - sakė jaunoji rašytoja.

                      Kalbėdama apie patriotizmą autorė pabrėžė, kad patriotu negimstama, juo tampama. Dar mokyklos laikais ji suprato patriotiškumą per savo šeimos prizmę. ,,Lietuva man yra mano šeima, mano seneliai, mano proseneliai, mano draugai, tai žmonės, kurie man yra svarbūs ir kuriems norisi daryti gera”, – sakė Unė. Gyvendama Škotijoje autorė suprato, kad egzistuoja kultūrų skirtumai ir sunku yra suprasti kitą kultūrą taip gerai, kaip supranti savo. Todėl ji norėjo dirbti būtent savo šalies ir savo tautiečių labui.

                      Rašytojai svarbu, kas vyksta mūsų visuomenėje, todėl ir buvo parašyta antroji knyga ,,Žmonės iš Alkapės”. Tai romanas apie šeimą, emigraciją, studijas užsienyje, savęs paieškas, tėvynę ir draugystę. Idėja parašyti šią knygą kilo dar mokykloje, 12-oje klasėje, kai Unė planavo tęsti mokslus užsienyje. Savo knygoje rašytoja nagrinėja ir psichologines jaunimo problemas, tokias kaip anoreksija ir bulimija. Su šiomis problemomis ypač dažnai susiduria jaunimas emigracijoje, nes trūksta artimųjų, kurie visada palaikys ir pasakys, kaip gražiai atrodai.

                      Unė Kaunaitė mielai prisimena savo mokyklos laikus, savo mokytojus, ypač daug šiltų žodžių buvo pasakyta apie lietuvių kalbos mokytoją Viliją Dailidienę (rašytoją Vilę Vėl), kuri paskatino ją rašyti, pirmoji įvertino jos kūrinius ir kurią galima drąsiai vadinti tikra drauge. Unė visada buvo labai aktyvi ir reikli sau, baigė dviejų metų „Skalvijos kino akademijos“ kursus, daug laiko svarstė apie galimybę studijuoti režisūrą, šoka lindyhopą, negali gyventi be kino ir draugų. 

                      Renginio metu buvo kalbama apie aktualiausias jaunimo problemas, apie studijas ir darbo paieškas užsienyje, apie sunkų amžių – paauglystę, apie reikalavimą būti tobulam ir t.t.

                      Jaunoji rašytoja palinkėjo mūsų jaunimui nenusiminti dėl prastai išlaikytų egzaminų, tai nėra gyvenimo tragedija, svarbiau yra suprasti, ko tu nori iš gyvenimo, atrasti bendraminčių ir siekti užsibrėžto tikslo.