Marius Čepulis kvietė pajusti gamtos harmoniją

Visą vasarą Lentvario miesto biblioteka kvietė lankytojus į fotomenininko Mariaus Čepulio darbų parodą. Parodoje buvo eksponuojami fotopaveikslai iš ciklo ,,Paukščiai“.

Marius Čepulis gimė Šiauliuose, tačiau įstojęs į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, pasiliko gyventi sostinėje. Ten įgijo ornitologo specialybę. Šiuo metu  jo darbas nesusijęs su studijuojama specialybe, bet aistra ornitologijai ir fotografijai išliko. Didžiąją dalį laisvalaikio jis skiria būtent gamtos fotografavimui ir paukščiams.

Marius susidomėjo fotografija dar būdamas paauglys. Puikiai prisimena pirmąjį savo fotoaparatą ,,Zenit“. Jis pasakoja, kaip kantriai laukdavo, kol išryškės nuotraukos. Anksčiau fotografuodavo ir nesigilindavo į nuotraukų kokybę bei patį procesą. Vėliau, sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, nuotraukų kokybė tobulėjo.

Jau 17 metų kaip Marius Čepulis nepaleidžia fotoaparato iš rankų. Nufotografavo ir žvaigždžių lietų, ir kometas, ir pasaulio kelionių akimirkas. Ypač kelionės ,,užveda meninį varikliuką“, skatina ieškoti išskirtinumo fotografuojant“, - teigia fotografas.

Autorius ragina atsigręžti į gamtą ir dvidešimt pirmojo amžiaus laikotarpiu padaryti trumpą pauzę stebint gamtą. ,,Pamatykime ir išgirskime, kaip klega paukščiai, kokios išskirtinės jų suokiamos giesmės! Susitapatinkime su gamta ir pajuskime jos harmoniją. Įsiklausykime, kaip tyliai ir ritmiškai siūbuoja miško šakos. Žmogus paskęsta tyloje ir gamtos virsme“ – sako Marius.

Pakalbinus Marių Čepulį apie gyvenimą ir jo prasmę, jis atsakė: ,,Gyvenime mane įkvepia sunkumai ir iššūkiai. Kuo sunkiau pasiekiamas tikslas, tuo įdomiau“. Jis teigia, kad jam didžiausias ,,kaifas“ yra nežinomybė. ,,Keliaudamas fotografuoti, apsirengiu maskuojamuosius  žalios spalvos neperšlampamus drabužius. Prasideda ilgas laukimas ir nežinai, kokį gyvūną sutiksi kelyje. Norint nufotografuoti gerą kadrą, kartais tenka laukti, kol išauš giedras rytas“ – pasakoja Marius.

Paklausus fotografo, kaip jis jaučiasi gamtoje būdamas vienas, jis atsakė: ,, Gamtoje – esu namie. Ne fiziniuose, o savo dvasios namuose. Aš ten savas, žinau beveik viską, ne tik apie augalus, paukščius, žvėris, bet ir gamtos metamorfozių priežastinius ryšius. Tik taip įmanoma iki galo suvokti gamtą, suprasti jos dėsningumus ir joje būti“.

Menininkas  linki skaitytojams nebijoti vienatvės, išeiti vieniems į gamtą ir pajausti nenusakomą žmogaus ir gamtos ryšį.