Apie mane

- Lentvario biblioteka
- Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.
2018 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis
Skaitymo festivalis 2018
Rugsėjo 8 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos organizuotame Skaitymo festivalyje 2018, dalyvavo ir mūsų bibliotekos darbuotojos Rūta Minkevičienė ir Violeta Pupelienė su kūrybinėmis dirbtuvėmis ,,Atvirukas Lietuvai".
Skaitymo iššūkis 2018
Lentvario bibliotekos skaitytojai dalyvavo projekte „Vasara su knyga“, kurį jau trečius metus organizavo Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos.
Norintys įveikti Skaitymo iššūkį turėjo nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. perskaityti 5 knygas: knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas. Dalyviai galėjo registruotis savarankiškai arba bibliotekoje, kur gavo kortelę su užduotimis.
5 mūsų bibliotekos skaitytojai sėkmingai įveikė skaitymo iššūkį ir buvo apdovanoti diplomais bei atminimo dovanėlėmis. Sveikiname nugalėtojus: Jeleną Ivanovą, Emiliją Šatevičiūtę, Ievą Bieliūnaitę, Renatą Bernotienę bei Rūtą Bernotaitę.
Iki susitikimo kituose skaitymo iššūkiuose!
Kuriantis žmogus - laisvas žmogus
Kasmet
Lentvario miesto bibliotekoje vyksta jau tradiciniais tapę literatų, kuriančių
žmonių susitikimai, kuriuose jie skaito savo kūrybą, diskutuoja, dalijasi
idėjomis, aptaria ateities planus.
Šiemet birželio 21 d. įvykusio vakaro-susitikimo
tema buvo „Kuriantis žmogus – tai laisvas žmogus“. Jis buvo skirtas žinomo
Trakų krašto žurnalisto, fotomenininko, Lietuvos patrioto Alfredo Girdziušo 70-osioms
gimimo metinėms paminėti ir jo atminimui pagerbti. Toks ir buvo Alfredas - laisvas,
kūrybingas, nuoširdus, smalsus, turintis gerą humoro jausmą, visada skubantis
gyventi žmogus.
Renginyje dalyvavo Alfredo
žmona, literatė Aušra Girdziušienė, artimi ilgamečiai Alfredo bičiuliai,
bendražygiai, rašytojai, žurnalistai, jaunosios kartos atstovai. Svečiams buvo
parodyta filmuota archyvinė medžiaga iš 2012 metų literatų susitikimo Lentvario
bibliotekoje, kuriame Alfredas skaito savo humoreską „Skyrybos“. Bibliotekos
darbuotoja ir literatė Rūta Minkevičienė asmeniškai daug metų pažinojo Alfredą,
todėl papasakojo apie jo kūrybą, nuveiktus darbus, gyvenimo būdą.
Žmona Aušra
pasidalijo keliais asmeniniais prisiminimais, perskaitė fotografo Vytauto
Žemaičio pasakojimo apie Alfredą ištrauką, kuri buvo išspausdinta savaitraštyje
„Žaliasis pasaulis“ ir Neringos Kerinienės prisiminimus apie Sausio 13-osios
naktį praleistą kartu su Alfredu, kuris padėjo kitiems išvengti skaudžių
pasekmių. Vytautas Žemaitis Alfredą laiko
savo mokytoju, iškiliu aukštaičių krašto sūnumi, laisvės gynėju, gamtos
bičiuliu.
Prisiminimais
apie savo bendražygį dalijosi Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkas
Bronius Judickas, šios draugijos pirmininko pavaduotojas Dainius Gudelis, kurie
papasakojo apie draugijos veiklą, atvežė ir padovanojo archyvinės medžiagos –
straipsnių, fotografijų iš įvairių žygių ir renginių, kuriuose Alfredas
visuomet būdavo grupės siela. Jie priminė, kad Alfredas apdovanotas Sausio
13-osios atminimo medaliu, be to, už patriotinę veiklą jam yra suteiktas
neeilinis, vienas iš aukščiausių apdovanojimų – Lietuvos kariuomenės savanorių
draugijos Garbės nario vardas.
Gražiais prisiminimais ir mintimis dalijosi rašytojas
Antanas Žilėnas. Jis apgailestavo, kad Alfredas per anksti „sudegė“ dalindamas save kitiems. Žurnalistas
Kęstutis Petkūnas, poetas Juozas Miglinas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“
pirmininkė Teresė Balkutė taip pat šiltai prisiminė šį nuostabų žmogų. Renginio
eigoje buvo skaitoma Alfredo poezija ir ypač visus sužavėjo jo humoreska
„Geležinė logika“ išraiškingai perskaityta
Dainiaus Gudelio.
Renginio pabaigoje visi
norintys aplankė Alfredo Girdziušo amžinojo poilsio vietą, apžiūrėjo antkapinį
paminklą, kurį sukūrė bendražygis ir bičiulis Ričardas Žalpys ir uždegė atminimo žvakutę.
Tremtinio užrašai Lentvario bibliotekoje
Minint Gedulo ir vilties dieną Lentvario
miesto bibliotekoje lankėsi knygos ,,Tremtinio užrašai‘‘ sudarytoja VU Užsienio
kalbų instituto dėstytoja Rasa Katiliūtė-Bačiulienė. Į knygos pristatymą susirinko
Lentvario gimnazijų moksleiviai, jų mokytojai bei kiti miesto gyventojai. Rasa
Bačiulienė papasakojo apie savo dėdės - Algimanto Katiliaus norą surinkti
dienoraščius į krūvą ir išleisti knygą. Ši dviejų tomų knyga – ne tik unikalus
istorinis dokumentas, bet kartu ir grožinis kūrinys.
Tai autentiški
dvylikamečio berniuko dienoraščiai, rašyti tremtyje, Sibire, vėliau papildyti
atsiminimais, kuriuos paauglys užrašė pabėgęs iš tremties į Lietuvą. Juose atsiskleidžia berniuko brendimas: kaip naivus
svajotojas ir nuotykių trokštantis paauglys dėl gyvenimo sunkumų, darbo
sovchoze, nepriteklių ir netikėčiausių nuotykių pakliuvęs tarp tikrų
nusikaltėlių tampa aštuoniolikamečiu beveik subrendusiu vyru. Tik sulaukęs
žilos senatvės Algimantas Katilius sumanė savo dienoraščius paskelbti plačiai
visuomenei. Jo sumanymą padėjo įgyvendinti dukterėčia Rasa Katiliūtė -
Bačiulienė.
Ji pasakojo, kad dėdė, dar tada paauglys, rašė dienoraščius ant
laikraščių, kalendorių, ant bet kokių popieriaus lapelių, o kai nebeturėdavo
ant ko rašyti, rašydavo tarp jau parašytų eilučių. Rašė pieštuku, o kai
nebeturėdavo kuo rašyti, iš suodžių
gamindavosi rašalą. Antrajame knygos tome aštuoniolikametis paauglys
pasakoja apie savo gyvenimą besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951
metais, per patį Stalino režimo įkarštį, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus
nusikaltimas prieš lietuvių tautą. Leidinys skirtas plačiam skaitytojų ratui,
tačiau ypač svarbus jaunimui. Jie girdi bendraamžio pasakojimą, kaip
sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo
verčiamas laviruoti tarp sovietinės represijos pinklių ir deginančio troškimo
kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
Susitikimo metu viešnia
pravedė interaktyvų užsiėmimą ,,Gyvoji istorija. Nepilnamečiai tremtiniai
Sibire“. Suskirsčius moksleivius į dešimt komandų, davė užduotį perskaityti
knygos ištrauką ir pagal ją pateikti klausimą visai auditorijai. Mokiniai
noriai įsijungė į žaidimą. Šis knygos
pristatymo būdas leido vaikams giliau įsijausti į to meto tremtinių patirtus
gyvenimo sunkumus. Ypač aštriai nupasakoti vaizdai, kaip žmonės badavo,
svajodavo gauti nors trupinėlį duonos, kaip šaldavo per žiemas, kaip dirbdavo
sunkius alinančius darbus. Už teisingai atsakytus klausimus komandos gavo
taškus, o daugiausia taškų surinkusioms viešnia įteikė Vilniaus Universiteto
prizus. Susitikimas moksleiviams paliko gilų įspūdį, jie sužinojo
to meto realijas, susipažino su istoriniais faktais, 1948 ir 1949 metais
vykdytais trėmimais, sovietinėmis švietimo ir pinigų reformomis, taip pat KGB
saugumo metodais ir partizanų kovos ypatumais. Dėkojame Rasai Bačiulienei už
įdomų knygos pristatymą.
Sustabdytos akimirkos Lentvaryje
Lentvario miesto bibliotekoje
vyko pirmoji jaunojo fotomenininko Audriaus Dzingeliausko fotografijų paroda ,,Lentvario
peizažai“.
Audrius gimė 1987 metais Alytuje. Mokėsi Vidzgirio vidurinėje mokykloje, vėliau tęsė studijas
Alytaus kolegijoje. Studijavo verslo vadybą, bet giliai širdyje visada jautė
pašaukimą fotografijai. Lentvaryje gyveno jo močiutė ir Audrius dažnai vasaros
atostogas leisdavo pas ją. Nuo vaikystės jis puoselėjo šiltus jausmus Lentvario
miestui, jo apylinkėms, gamtai ir žmonėms. Gyvenimas taip susiklostė, kad sukūręs
šeimą fotomenininkas atvyko gyventi į Lentvarį.
Fotografuoti Audrius pradėjo nuo 18 metų. Pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą ,,Nikon“ nusipirko
prieš 8 metus. Norėdamas pagilinti žinias užsirašė į fotografijos mokymus. Po
jų sekė dar vieni ir dar vieni mokymai.
Šiuo metu Audrius
Dzingeliauskas yra fotoklubo ,,Fotokablys“ narys. Pagrindiniai klubo
tikslai: jungti fotografus, profesionalus ir mėgėjus bendrai veiklai, skatinti
domėjimąsi fotografija, organizuoti parodas, mokymus, seminarus, edukacines
veiklas, kūrybines dirbtuves, palaikyti
ir plėtoti kūrybinius ryšius tarpusavyje ir su kitomis įstaigomis. Kartu su
kitais klubo nariais Audrius dalyvauja ir tobulina savo fotografavimo įgūdžius
mokymuose, seminaruose, pleneruose. Jie kartu leidžia laiką fotografuodami, bendraudami
ir keliaudami po Lietuvą.
Idėja nuotraukose
užfiksuoti Lentvarį galvoje kirbėjo jau
seniai. Menininką sužavėjo Lentvario ežeras, jo augmenija, taip pat istorijomis
apipinti Lentvario Tiškevičių dvaro rūmai ir Eduardo Andrė suprojektuotas parkas.
Anot
Audriaus, nenusakomai gera ūkanotą rytą stebėti virš ežero plūduriuojantį rūką,
matyti, kaip jis išsisklaido, grožėtis, kaip dienai pasibaigus šviesą išsklaido
tamsa ir dangus sužimba tūkstančiu žvaigždžių. Atėjus žiemai, braidyti per
pusnis ir gėrėtis kraštovaizdžiu, stebėti medžių šakas nusvirusias nuo puraus
balto sniego ir namus pasidabinusius minkštomis baltomis „kepurėmis“. Miela sulaukti
gulbių plaukiojančių ežere ir kitų parskrendančių ir giedančių paukščių Lentvario Tiškevičių parke, pasėdėti
ant žolės ir užuosti tyrą smilgų kvapą...
Nuotraukose užfiksuotomis ir sustabdytomis akimirkomis
fotomenininkas nori parodyti, koks nuostabus yra mūsų miestas su jo laukine
gamta, pritraukti daugiau turistų, kad aplankytų šią vietą ir pajustų jos grožį
ir istorinę dvasią.
Audriaus Dzingeliausko fotografijų paroda jau
sulaukė didelio lentvariečių susidomėjimo ir pagyrų. Linkime fotomenininkui
nesustoti, kurti ir džiuginti mus savo darbais.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)