Kviečiame!

Šimtmečio programavimo valanda

Lapkričio 25 dieną įvairiuose Lietuvos miestuose tūkstančiai vaikų susirinko į pasaulinės „Hour of Code“ iniciatyvos renginį –  Šimtmečio programavimo valandą. O šie metai ypatingi tuo, kad organizatoriai parengė išskirtines programavimo užduotis vaikams. Pirmą kartą jaunieji kūrėjai programavimą pažino atlikdami ne visam pasauliui skirtas, o specialiai Lietuvai sukurtas užduotis, kviesiančias pažinti modernios Lietuvos šimtmečio įvykius ir herojus. Renginio iniciatorė - kūrybinių technologijų akademijos „bit&byte” komanda programavimo užduotis kūrė kartu su iliustratore Aiste Papartyte.

Dalinamės renginio akimirkomis.

Kviečiame!

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

M. Kunno knygos „Lobių sala“ teatralizuotas ištraukos skaitymas ir žaidimas „Surask lobį" bibliotekoje.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Š.m. lapkričio 13-19 dienomis vyko dvidešimt pirmoji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė tūkstančiams vaikų ir suaugusiųjų nuo pat Grenlandijos iki Baltarusijos - tai istorijų klausymasis jaukioje žvakių šviesoje, tai nauja literatūra iš Šiaurės, tai įvairios parodos, susitikimai ir kiti renginiai su Šiaurės šalimis susijusiomis temomis.

Kasmet daugiau kaip 2000 mokyklų ir bibliotekų sutartą dieną tą pačią valandą vyksta Šiaurės šalių knygų skaitymai. Kai mus gaubia lapkričio sutemos, užsidegame žvakes ir skaitome. Tokia yra du dešimtmečius gyvuojanti Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja. Jau dvidešimtą kartą šioje skaitymo šventėje dalyvauja ir Lietuvos bibliotekos, mokyklos, dienos centrai, vaikų darželiai.

Šių metų tema - Šiaurės salos. Šiaurės šalyse yra nesuskaičiuojama gausybė salų, nuo pačių mažiausių iš vandens kyšančių kauburėlių, uolėtų šcherų ir salelių iki didžiausios pasaulyje salos Grenlandijos. Yra salų-valstybių, pavyzdžiui, Islandija, Danija. Alandų salos, Grenlandija ir Farerai - savarankiškos salos kitų valstybių sudėtyje. Salos tūkstančiais išsidėsčiusios palei Švedijos, Norvegijos ir Suomijos krantus. Todėl nieko keista, kad salos yra populiarus motyvas Šiaurės šalių dailėje, folklore, literatūroje. Apsuptos jūrų jos su savo gyventojais ir ypatinga gamta kuria savitą mikrokosmosą ir tampa nuostabiu fonu istorijoms, įkvėpusioms tiek daug kūrėjų Šiaurės šalyse. Salų gyventojai dažnai vadinami ypatingai stipriais, ištvermingais ir savarankiškais - tai nedidelės visuomenės, atsparios atšiauriems jūrininiams vėjams.
Visos šių metų skaitymams siūlomos knygos siejamos su tema „Šiaurės salos“. Kiekviena jų savaip perkelia mus į literatūrinę salą. M. Kuno (Mauri Kunnas) „Lobių saloje“ knygos personažai keliauja į Kaulų salą ieškoti paslėpto lobio. Knyga parašyta pagal garsią Roberto Luiso Styvensono istoriją apie jūrų piratus. Knygoje apstu pavojingų jūrų piratų, nuotykių troškimo ir azartiškos aukso ir deimantų paieškos. Ten sutinkame vienišą piratą, užsilikusį Kaulų saloje, bet svajojantį grįžti namo ir paskanauti sūrio. Jei tam vargšui sala yra tapusi izoliacijos vieta, kitam sala gali tapti saugia užuovėja. Magiškame M. Turščianinof (Maria Turtschaninoff) romane „Maresė“ nedidelė Menos sala tampa prieglobčiu ir saugiais namais salos gyventojoms. Ulos-Lenos Lundberg (Ulla-Lena Lundberg) romane „Ledas“ pasakojama apie jauną pastoriaus šeimą, atvykstančią į Alandų salas. Susitikimai su vietos gyventojais ir atšiauria gamta atspindi ypatingą salų atmosferą ir atskleidžia saliečių gyvenimo būdą. Šiemet minimos ir Suomijos 100-osios nepriklausomybės metinės, tad šia proga išskirtinis dėmesys skiriamas suomių literatūrai. Visi skaitymams siūlomi tekstai yra iš suomių autorių knygų.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitę rengia Asociacijų Norden Sąjunga, finansuoja Šiaurės ministrų taryba.

Lentvario miesto biblioteka kvietė į šiuos renginius:
Lapkričio 14 d., antradienis:
M. Kunno knygos „Lobių sala“ teatralizuotas ištraukos skaitymas ir žaidimas „Surask lobį" bibliotekoje
Lapkričio 16 d., ketvirtadienis:
Žurnalistės Laimos Lavaste knygų „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ bei „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ pristatymas.

Laima Lavaste linksmai apie suomius ir lietuvius

Lentvario miesto bibliotekos kvietimu į susitikimą su lentvariečiais atvyko dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, rašytoja, knygų autorė Laima Lavaste, kuri garsėja rezonansiniais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais. Savo straipsniuose ji dažnai narplioja sudėtingus žmonių likimus, rašo humoro persunktas knygas. Žurnalistė yra apdovanota „Auksine kurpaite“, o žurnalas „Stilius“ ją paskelbė Metų moterimi (2012 m.). Šis titulas jai buvo suteiktas už tiesos paieškas ir drąsą nuolat plaukti prieš srovę.

Susitikimas su autore buvo skirtas Šiaurės šalių bibliotekų savaitei. Šiais metais Suomija mini 100-ąsias nepriklausomybės metines, tad šia proga Šiaurės šalių bibliotekų savaitė išskirtinį dėmesį skiria būtent suomių literatūrai ir kultūrai. Laima Lavaste 15 metų pragyveno šioje šalyje ir bandė perprasti ją bei jos žmones. Galiausiai, parašė knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“, kuri ir buvo pristatyta lentvariečiams. O kad būtų galimybė palyginti dvi kultūras, autorė pristatė ir kitą savo knygą – „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“.

Susitikimo metu klausytojai turėjo progą prisiminti arba sužinoti apie ypatingą Suomijos geografinę, politinę padėtį, gamtos ypatumus, o taip pat iš pirmų lūpų išgirsti apie suomių temperamentą, pomėgius, tradicijas. Daug buvo kalbama apie suomių jaunimą, jo galimybes, sąlygas mokytis, studijuoti ir dirbti. Pasakojimas apie suomių paauglių bei jaunimo savarankiškumą pribloškė ir patį jaunimą, ir suaugusiuosius, kadangi tarp mūsų ir šiaurietiškų tradicijų, pasirodo, yra nemažai įdomių skirtumų. Laima Lavaste taip pat aptarė suomių vaikų ir tėvų bendravimą, jų požiūrį į užsieniečius ir užsieniečių į suomius. Viešnia mielai atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, kurie domėjosi galimybėmis studijuoti Suomijoje, ar sudėtinga išmokti suomių kalbą, net galimybėmis gauti Suomijos pilietybę.

Pristatydama antrąją knygą žurnalistė džiugino lankytojus humoristiniu pasakojimu apie lietuvių ypatumus ir gyvenimo būdą, papasakojo keletą šmaikščių anekdotų, kuriais sužavėjo jaunimą, perskaitė kelias ištraukas iš savo knygų. Susitikimo metu autorė sukūrė šiltą ir draugišką atmosferą, susirinkusieji liko patenkinti linksmu ir turiningu bendravimu bei galimybe gauti Laimos Lavaste autografą, kuri savo gerbėjams linkėjo įveikti kuo daugiau iššūkių gyvenime.

Kviečiame!

Svajonę paversk tikrove

,,Svarbiausia yra pamilti save tokį, koks esi, o tada svajoti ir džiaugtis gyvenimu“, - šie esminiai žodžiai skambėjo susitikime su rašytoja, lektore, sveikos gyvensenos propaguotoja, saviugdos klubo „Žaliasis bambukas“ vadove, svajonių dėstytoja Gintare Davainiene. Ji mielai sutiko atvykti Lentvario miesto bibliotekos kvietimu, pristatyti savo knygą ,,Svajonę paversk tikrove“ ir pasidalinti gyvenimiška patirtimi su lentvariečiais.  Savo pirmąją knygą apie sąmoningą svajojimą pavadinimu ,,Attract Your Dreams” rašytoja išleido 2013 m. JAV anglų kalba, o 2015 m. knyga išleista ir lietuvių kalba.

Kalbėdama apie save Gintarė papasakojo, kaip vieną dieną suprato, kad jos ligų ir nesėkmių priežastis yra neigiamos mintys, įsitikinimai, jausmai, žodžiai ir veiksmai. Tai suvokusi pradėjo juos keisti į teigiamus. Nustojo reikalauti, kad keistųsi kiti ir pradėjo stipriai keistis pati. Ji  pagaliau susimąstė apie savo gyvenimo paskirtį bei pradėjo ieškoti savo gyvenimo tikslo ir atsakymų į klausimus: ,,Ko iš tiesų noriu? Ką  tikrai sugebu? Kokia mano paskirtis šioje žemėje? Ar pilnai realizuoju save kaip asmenybė? Ar esu laiminga savo veikloje, savo šeimoje? Ar apskritai esu laiminga gyvenime?”

 Mankšta, grynas oras, sveika gyvensena, pozityvus mąstymas  - visą tai padėjo viešniai pasveikti ir atrasti save. Ji pastebėjo, kad esamas darbas neteikia jai džiaugsmo, neleidžia savirealizuotis. Gintarė baigė ekonomikos mokslus ir aštuoniolika metų dirbo juvelyrikos versle, po to šešerius metus vadovavo kinų restoranui, daug dirbo, bet jautė, kad tai nėra jos pašaukimas. Ji svajojo apie kitą, kūrybišką darbą, kuris padėtų jai įgyvendinti troškimą nors kažkokia dalimi prisidėti prie žmonijos gerovės. Gintarė suprato, kad nori dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais, atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus ieškančiais žmonėmis. Taip buvo įkurtas saviugdos klubas ,,Žaliasis bambukas“ ir Gintarė tapo tikra ,,Svajonių konsultante“.  Viskas, apie ką ji pasakoja savo seminarų ar paskaitų metu, yra išbandyta jos pačios ir jos artimųjų praktiškai.

 Susitikimo metu viešnia paaiškino dalyviams, kas yra svajonė, ką ji reiškia žmogaus gyvenime ir kaip jos reikia siekti. Taip pat buvo kalbama apie ,,svajonių vagis“, kaip nuo jų apsisaugoti, kaip teisingai svajoti, kad svajonei išsipildžius netektų patirti nusivylimo. Visų pirma reikia išgryninti savo svajones ir suteikti joms teigiamų emocijų, kad jos galėtų materializuotis. Lektorė paaiškino, kad svajonių išsipildymą reikia mokėti priimti, nes kartais gyvenimas mums suteikia dar geresnį šansą negu buvo svajota. Labai svarbu tikėti savimi, savo minčių galia ir suvokti, kad viskas yra įmanoma. Gintarė paragino klausytojus mąstyti pozityviai, nes mūsų neigiamos mintys užprogramuoja mūsų ateitį. ,,Svajokite drąsiai, užrašykite savo norus ir jie išsipildys!“, - sakė viešnia.

 Esame dėkingi ,,Svajonių mokytojai“ Gintarei Davainienei už įdomią paskaitą, o seniūnui Vytui Rukšėnui už maloniai suteiktą mums puikią salę.

Kviečiame!

Žvėrių pėdsekystė - ne tik indėnams

Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Šios dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonių ir gyvūnų tamprų ryšį. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Pagarba gyvūnams turi būti kiekvieno mūsų moralės norma.

Šią dieną Lentvario miesto bibliotekoje lankėsi ir paskaitą moksleiviams ,,Žvėrių pėdsekystė – ne tik indėnams“ skaitė Gamtos apsaugos asociacijos  „Baltijos vilkas“ narė Gintarė Herasimenkienė. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ įkurta 2007 metais. Ji turi virš 20 oficialių narių ir dar apie 30 neoficialių aktyvistų visoje šalyje. Organizacija kasmet plečiasi, aktyviai ieško narių Latvijoje ir Estijoje. 2011 metais „Baltijos vilkas“ tapo Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos tikruoju nariu. Visi nariai dirba savanoriais be atlygio.

Pasak Gintarės, čia yra jos hobis, gamtą ji myli ir stebi nuo pat vaikystės. Pėdsekystė yra labai įdomus ir reikalingas darbas. Pagal žvėrių pėdsakus apytiksliai galima apskaičiuoti kiek maždaug Lietuvoje ar jos apylinkėse gyvena tam tikros rūšies gyvūnų. Kiekvienas gyvūnas turi savo pėdsakus, ypač gerai juos matome žiemą. Pėdsakus nėra taip lengva atpažinti, juos galima supainioti su naminių gyvūnų, nes jie yra panašūs, pvz.: vilko, lapės, šuns, katės, o štai lūšies yra didesni ir be nagų. Lektorė renginio dalyviams parodė pėdsakų atspaudus pagamintus iš gipso, o moksleiviai smagiai spėliojo, kokio tai gyvūno pėdsakas. Vaikams sekėsi gerai, tačiau jei radę pėdsaką suabejosite jo tikslumu, galite jį nufotografuoti su šalia pridėta liniuote, pieštuku, ranka ar kitu daiktu, kuris leistų tiksliau nustatyti pėdsako dydį, ir atsiųsti į organizacijos tinklapį, kur gausite tikslų atsakymą, su kokiu gyvūnu susidūrėte.

Viešnia papasakojo įdomių faktų apie gyvūnus, pvz., šuo visada bėgioja į šonus, o vilkas bėga tiesiai į tikslą. Gyvūnų pėdsakai gali padėti atskleisti tiesą, kai padaroma kokia nors žala žmogui. Gintarė save pristatė kaip gyvūnų advokatę, užtarėją, kuri gali rasti kompromisą su žmonėmis nukentėjusiais nuo gyvūnų. Gyvūnus taip pat galima stebėti pagal jų gyvenimo vietą, maisto likučius, tuštinimąsi, urvą, guolį. Gyvūnų tarpe ypač gerą „lovą“ pasidaro šernas, o stirna to nemoka, pakapsto truputį ir miega ant plikos žemės, todėl dažnai peršąla. Gerus namus ir greitai pastato bebrai, tačiau kartais užtvindo ūkininkų pasėlius.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ne tik dirba, bet ir organizuoja renginius, dalyvauja – „Rūšių ralyje“, kuriame pagal nustatytas taisykles rungiamasi, kas greičiau ir daugiau – surinks augalų rūšių, pastebės gyvūnų, paukščių ir pan. Rudenį ir pavasarį asociacija organizuoja paukščių išlydėtuves, sutiktuves  ir kitus metų bėgyje smagius festivalius. Renginio metu lektorė atsakinėjo į moksleivių užduotus klausimus: ar Lietuvoje yra meškų, ką daryti sutikus plėšrų gyvūną?

Meškų pasitaiko, jos ateina iš Baltarusijos, tačiau pas mus jos neapsigyvena, grįžta atgal. Sutikus sveiką gyvūną reikia tik džiaugtis, nes jis greit pasišalins pamatęs žmogų. Jie bailūs, nes, deja, yra medžiojami. Pasiutę gyvūnai yra agresyvūs ir gali pulti, jų reikia saugotis, todėl gyvūnai yra vakcinuojami nuo pasiutligės – iš lėktuvo išmėtomi vaistai, kuriuos jie suvalgo. Lietuvoje  pasiutusių pasitaiko retai. Vilkai taip pat nepuola žmogaus, nebent jo šunį.  

Moksleiviai su dideliu malonumu išklausė lektorės pasakojimą apie gyvūnus, jų gyvenimo būdą ir šiek tiek prisilietė prie gamtos paslapčių. Renginio dalyviai buvo gausiai apdovanoti asociacijos  „Baltijos vilkas“ lankstinukais, atvirukais ir lipdukais. Nuoširdų ačiū tariame Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narei Gintarei Herasimenkienei įdomiai ir prasmingai padėjusiai paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną.

Rudens gėrybių paveikslai

Sudalyvavome Lentvario ,,Derliaus šventėje - 2017" organizuodami kūrybines dirbtuves ,,Rudens gėrybių paveikslai". Dalinamės šventės akimirkomis.