Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2015 m. spalio 27 d., antradienis

2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

Kviečiame!!!


Elektroninės paslaugos Lentvario bibliotekoje



Lentvario miesto biblioteka nuo 2009 metų pavasario teikia nemokamas interneto paslaugas bei individualiai moko ir konsultuoja bibliotekos lankytojus. Taip pat yra vedami nemokami grupiniai gyventojų kompiuterinio raštingumo ir interneto pradmenų mokymai, kurie turi didelį populiarumą mūsų mieste. Kompiuterinio raštingumo mokymų pažymėjimus jau gavo per 338 gyventojų.


 Kursuose dalyvaujantys gyventojai supažindinami su kompiuterio sandara ir veikimu, mokoma dirbti su Microsoft Office Word programa, tvarkyti nuotraukas, naudotis internetu, surasti reikiamą informaciją, ją apdoroti ir išsaugoti, susikurti elektroninį paštą ir juo naudotis, paruošti ir išsiųsti savo CV, prisijungti prie elektroninės bankininkystės, apmokėti sąskaitas, bendrauti „Skype“ programa. 


                      Lankytojams pageidaujant, interneto prieigą aptarnaujantys bibliotekininkai suteikia kvalifikuotą individualią pagalbą, supažindina su naujausios kompiuterinės technikos teikiamomis galimybėmis. Čia taip pat suteikiama galimybė spausdinti, kopijuoti, skenuoti bei naudotis bevieliu internetu. Viešoji interneto prieiga bibliotekoje teikia ypač daug neformalaus suaugusiųjų ir vaikų švietimo galimybių, čia vyksta virtualios paskaitos ir diskusijos, teikiama pagalba atliekant namų darbus, dalyvaujama Saugaus interneto savaitės renginiuose, mokoma prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, VMI, Sodros, mokoma užsiregistruoti pas gydytojus, surasti informacijos apie vartotojų teises, apie vietos, nacionalinių arba ES valdžios institucijų veiklą, užpildyti mokesčių deklaraciją, įdėti skelbimą arba ieškotis darbo.


                      Bibliotekoje rengiami ir specialūs užsiėmimai, į kuriuos kviečiami tam tikros srities specialistai. Vyko elektroninės bankininkystės mokymai, kuriuos vedė AB ,,Swedbank" Trakų filialo administratorė Laima Stelnionienė. Vyresnio amžiaus lankytojai buvo mokomi naudotis internetine bankininkyste: sužinoti sąskaitos likutį, kaip sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kaip saugiai valdyti savo lėšas internetu, neužsukant į banką. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Mūsų miestui šios paslaugos ypač aktualios, panaikinus AB ,,Swedbank" Lentvario filialą.


 Mokymų metu buvo kalbėta apie internetu teikiamas banko paslaugas, apsaugą, grėsmes, kurios kiltų, jei kartais prarastumėte plastikinę banko kodų kortelę arba jūsų pasitikėjimu ar neapdairumu pasinaudotų pašaliniai žmonės. Siekiant to išvengti, svarbu susipažinti ir laikytis pagrindinių saugaus naudojimosi e. bankininkystės paslaugomis taisyklių. 



                      Taip pat specialistė supažindino su nauja  paslauga - elektronine prekyba. Tai jau ganėtinai populiarus ir vis labiau populiarėjantis būdas įsigyti norimas prekes ar paslaugas. Elektroninė prekyba turi daug privalumų - perkant internetu pirkėjas sugaišta mažiau laiko, gali pasirinkti iš kelių tiekėjų bei sutaupyti pinigų, o norimą prekę gauti tiesiai į namus. Ir tai labai patogu mūsų senjorams. ,,Swedbank" darbuotoja susirinkusiems pademonstravo, kaip galima namuose turint internetą ir naudojantis el. bankininkyste peržiūrėti vaistinėse esančius vaistus, palyginti jų kainas, sužinoti apie akcijas ir užsakyti norimą prekę į namus.

                      Lentvario miesto biblioteka ir toliau padės  brandaus  amžiaus gyventojams išmokti ar pagerinti kompiuterinio raštingumo žinias. Čia laukiami ne tik senjorai, bet ir visi norintys nepasiklysti milžiniškos informacijos labirintuose ir žengti koja kojon su pažanga. Laukiame Jūsų bibliotekoje.





Kviečiame!


„Teatriukas“ džiugino Lentvario vaikus

Rugsėjo 29-osios rytas kai kuriems Lentvario vaikams buvo neeilinis: darželinukai ir pradinių klasių moksleiviai, užuot kaip kasdien leidę laiką klasėje ar grupėje, buvo pakviesti į Lentvario seniūnijos salę. Čia, bendradarbiaujant su Lentvario biblioteka, įvyko „Teatriuko“ kolektyvo koncertas „Vaikų kambarys“.

Tai buvo nepaprastas koncertas – kartu su aktoriais ir patys vaikai dainavo, žaidė, vaidino. Programos pavadinimą ir tematiką pasufleravo Violetos Palčinskaitės poezijos knygelės pavadinimas. Šios autorės kūryba ir buvo pasirinkta pasirodymo, kuriame vaikų kambariu gali tapti visas pasaulis, pagrindu. Žiūrovai su malonumu klausėsi aktorių atliekamų muzikinių miniatiūrų pagal eilėraščius ,,Buvo boba Vilniuj“, ,,Virdulys“, ,,Pomidoras“, ,,Pūga“, ,,Ūkis“, ,,Vilkas“, ,,Lėlių teatras“ ir kt.

„Teatriuko“ aktoriai – Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Gediminas Žilys vaikams kuria, kaip patys sakė, jau devynioliktą sezoną. Matyt, per tiek laiko įgyta darbo su vaikais patirtis tikrai neiššvaistoma veltui – į kiekvieną klausimą ar kvietimą žaisti lentvariečių atžalos atsakė su dideliu entuziazmu, o po linksmybėmis buvo gausu ir edukacinės potekstės.

Nenuobodžiavo ir vyresnieji – gerus atsiliepimus apie patirtus įspūdžius girdėjome iš mokytojų, mamų, seniūnijos darbuotojų, į pasirodymą užsuko ir keletas lentvariečių, jau seniai palikusių mokyklos suolą.


„Teatriukas“ – profesionalių nepriklausomų aktorių trupė, kurianti daugiausia vaikams ir dalyvaujanti įvairiuose kultūros, švietimo bei socialiniuose projektuose, Tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASSITEJ narys. Iki šiol „Teatriukas“ sukūrė septynis spektaklius ir tris koncertus vaikams, muzikinę programą suaugusiems, įrašė 19 kompaktinių plokštelių.
Galimybę suorganizuoti šį puikų renginį Lentvario vaikams suteikė Lietuvos Kultūros Taryba ir Lietuvos Kultūros ministerija, finansuojančios koncertą „Vaikų kambarys“ miestelių ir kaimų bibliotekose bei muziejuose.

Ilgaamžiškumu alsuojanti lentvariečių kūryba

Medžio dirbiniai turi gilias tradicijas. Archeologinių radinių duomenimis įrodyta, kad akmens amžiuje žmonės buityje naudojosi mediniais daiktais - dubenimis, šaukštais, kaušais, irklais ir kitais buities rakandais.
Vėliau atsirado įvairūs specialios buitinės paskirties reikmenys: žibintai, žvakidės, sietynai, pypkės, kandikliai, tabokinės, dėžutės papuošalams, klumpės, lazdos, plunksnakočiai, rėmeliai fotografijoms, vaikų žaislai, muzikos instrumentai.
Drožyba - tai taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika. Medis, kaulas, ragas, gintaras, plastikas ar kitokia medžiaga apdorojama drožiama, pjaustoma, skutama, lyginama  aštriais įrankiais kaltais, peiliu, pjūkleliu, grąžtais, o šiais laikais ir lazeriu. Drožėjas, norėdamas sukurti meno kūrinį, pirmiausia pasirenka medžiagą – medį, medžio plokštę, fanerą. Todėl jis turi žinoti medžio savybes: tvirtumą, atsparumą smūgiams ir spaudimui, jos spalvą, žinoti, kad visi medienos atspalviai, nors būdami skirtingi ir kontrastingi, visada sudaro harmoniją. Mediniai daiktai nuo neatmenamų laikų Lietuvoje dominuoja. Kad ir koks modernus, avangardinis, mistiškas bei viliojantis bebūtų šiuolaikinis pasaulis ir menas, visad po ieškojimų ir bandymų sugrįžtama prie to, kas sava, autentiška.


Lentvario miesto bibliotekoje vyko nuostabi autorinių darbų paroda ,,Ilgaamžiškumu dvelkianti kūryba“. Tai dviejų lentvariečių, buvusių klasiokų ir draugų Miroslavo Gucevič ir Jevgenijaus Bakum medžio drožinių pasaulis - meninės antikvarinės kopijos. Darbai atlikti iš medžio faneros, dominuoja kiaurapjūviai ornamentai, figūrinis pjovimas siaurapjūkliu.                
Miroslavas Gucevič gimė 1976 metais Lentvaryje, čia gyveno iki ketvirtos klasės, vėliau persikėlė į Suvalkiją, į Kybartų miestelį. Šiuo metu vėl gyvena Lentvaryje. Mokėsi Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje. Miroslavas nuo pat vaikystės domėjosi daile, meno darbais, jau mokykloje pabandė drožinėti. Pirmieji darbai atlikti 10-ties metų.

Pjaustymas siaurapjūkliais visų pirma yra kūrybiškas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas. Kiekvieną darbelį autorius atlieka labai kruopščiai, pripildo meilės ir šilumos. Miroslavo žodžiais tariant, jis savo unikaliais rankų darbo kūriniais stengiasi atskleisti meno grožį, savitumą, kuris originaliai atsispindi medžio drožiniuose.

Jevgenijus Bakum, gimė Ukrainoje 1976 m. Lentvaryje gyvena nuo 3 metų, mokėsi ir baigė Lentvario 1-ąją vidurinę mokyklą. Vėliau profesinėje mokykloje įgijo autokrautuvo vairuotojo specialybę. Šiuo metu dirba AB „Lietuvos geležinkeliai “ vagonų tikrintoju-remontininku ir yra gražios ir gausios šeimos galva. Dar mokykloje Jevgenijus pradėjo domėtis drožyba ir išpjovomis iš faneros ir medžio. Tai tapo mėgstamiausiu jo laisvalaikio užsiėmimu. Jo darbai meniški, pilni meistro išmonės ir šilumos.
Miroslavo Gucevič ir Jevgenijaus Bakum darbai papuoštų ir praturtintų kiekvieno iš mūsų namus, suteikdami savitumo, jaukumo ir medžio magijos.




Magiška popietė bibliotekoje

Liepos 21-osios popietę Lentvario miesto biblioteka prisipildė vaikų klegesio. Čia jie, vedini draugais, mamomis, sesėmis ir broliais, sugužėjo praleisti kelių magiškų valandų. Magijos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai: liepos 31 dieną sukanka penkiasdešimt metų vienai mylimiausių šiuolaikinių vaikų rašytojų, „Hario Poterio“ serijos autorei Joanne K. Rowling.


Ji sukūrė nuostabų fantastinį pasaulį, kuriame jaunam burtininkui Hariui Poteriui nutinka begalė nuotykių. J. K. Rowling laikoma daugiausiai per visą istoriją iš knygų rašymo uždirbusia autore, kuri pradėjo kurti istorijas vos galėdama išlaikyti save bei mažą dukrelę. Dabar J. K. Rowling garsėja ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip filantropė: labdarai ji paaukojo tiek daug, kad prarado turėtą milijardierės statusą. Taip pat ji yra įkūrusi organizaciją „Lumos“, kuri padeda neįgaliems bei skurstantiems vaikams. Organizacijos pavadinimas simboliškai siejamas su knygose panaudotu burtažodžiu, kuris reiškia ,,įžiebiantis šviesą tamsoje“.

Kerėjimo ir burtų mokykla, laikinai įsikūrusi Lentvario bibliotekoje, saulėtą antradienį turėjo apie tris dešimtis mokinių, kurie entuziastingai kibo į jiems pavestas užduotis. Smagumai, žinoma, buvo derinami su proto mankšta: žaisdami vaikai galėjo pavartyti Hario Poterio seriją, kuriai šį mėnesį skirta atskira ekspozicija, susipažinti su biblioteka, net išmokti kelis užsienio kalbų žodžius. 


Naujai iškepti magai turėjo progą pademonstruoti savo žinias atsakinėdami į klausimus apie mitines būtybes ir mindami mįsles. Bandant pritaikyti kerėjimą praktiškai, į visiems žinomus šaradų žaidimus buvo pažvelgta naujai, visi vieni kitus kelioms minutėms pavertė vilkolakiais, vaiduokliais, vampyrais ir kitais sutvėrimais, o taip pat gelbėjo biblioteką nuo gresiančio drakonų antpuolio, surasdami jų paslėptus kiaušinius.

Galimybę vaikų fantazijai pasireikšti suteikė ir pelėdų paštas. Dalyviai rašė laiškelius Magijos mokyklos direktoriui apie tai, ką jie norėtų nuveikti, jei vienai dienai taptų tikrais burtininkais. Svajonių buvo pačių įvairiausių – vieni bandė išsiburti planšetinį kompiuterį, kiti norėtų nukeliauti į Afriką, o kažkas net ryžtųsi gelbėti pasaulį nuo milžiniškų aštuonkojų.

Ypač smagia popietės dalimi tapo linksmoji fotosesija, kurioje vaikai įsijautė į Hario Poterio vaidmenį matuodamiesi žymiuosius akinius apvaliais rėmeliais ir mėgindami pakilti skraidančia šluota – susidarė gana ilga eilė norinčių įsiamžinti su šia burtų atributika.
Popietės pabaigoje, burtams ir vaikams jau sklaidantis, daugelis mažųjų lankytojų sakė lauksiantys daugiau panašių smagių užsiėmimų. Pažadame, kad jų dar tikrai bus.

                   

Pasigaminkime Sapnų lėlytę

Birželio 18 dieną Lentvario miesto bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės ,,Pasigaminkime Sapnų lėlytę“.


Užsiėmimą mamoms ir vaikams vedė Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė Rasa Pavilionienė, kuri ne tik pademonstravo, kaip išradingai panaudojant visai nedideles medžiagų sąnaudas pasigaminti mielą žaislą vaikui ar akį traukiančią interjero detalę, tačiau ir papasakojo apie senovines tradicijas. 


Pasak jos, moterys siūdindavo šias lėlytes savo vaikams, į jas sudėdamos savo geriausias mintis ir linkėjimus, kad šalia lopšio kabanti lėlė mažylį saugotų nuo piktos akies ir nuvytų šalin blogus sapnus. Pagal senovės lietuvių papročius, šis laikas, artėjant vasaros saulėgrįžai – Rasoms (Joninėms), yra itin tinkamas įvairiems burtams, kūrybai, naujoms svajonėms. Tad ir renginio dalyvės, kurdamos lėles, klausydamos pasakojimų ir besišnekučiuodamos, į savo darbus stengėsi sudėti vien geras mintis.


 Žaisliukus siuvo ne tik mamos, bet ir jų dukros bei jaunųjų bibliotekos skaitytojų kompanija, o šalia vėžimėliuose snaudė patys mažiausieji būsimi lėlyčių savininkai. Dalyvės po dirbtuvių įgavusios naujų įgūdžių ir geros nuotaikos sakė, kad šis užsiėmimas galėtų tapti nauju pomėgiu ir žadėjo adatas su siūlais į rankas paimti ir grįžusios namo.