Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2014 m. gruodžio 29 d., pirmadienis


Kalėdinių žaisliukų dirbtuvės


Kalėdos – puikus metas skirti šiek tiek dėmesio rankdarbiams. Juk patiems gaminti dovanas itin smagu, o gauti jas visada miela. Lentvario biblioteka pakvietė visus norinčius prisiminti senovines eglutės puošybos tradicijas ir savo rankomis pagaminti kalėdinius žaisliukus. Senovėje lietuviai mėgo per Kalėdas namų puošybai naudoti obuolius, medinius, nertus, karpytus iš popieriaus žaisliukus. Taip pat naudojo ir skanėstus, iš jų gražiausi buvo meduoliai.

  Paprotys kepti kalėdinius meduolius atsirado palyginti neseniai – prieš tris šimtus metų. Šventiniai meduoliai turi skirtis nuo įprastų savo forma, jie kepami žvaigždučių, paukščiukų, įvairių gyvūnų pavidalu. Vėliau jie puošiami baltais bei spalvotais glajais. Mes pasiūlėme pagaminti meduolius ne iš tešlos, o iš kartono ir spalvoto plastilino. Vaikų vaizduotei nėra ribų, jie prigalvojo visokiausių raštų ir meduoliai gavosi skirtingi, spalvoti ir linksmi. Dalyviai spėjo pagaminti kas du, kas tris žaisliukus, vieną padovanojo bibliotekos eglutei papuošti, o kitus paėmė padovanoti savo artimiesiems. Tikime, kad šis rankų darbo žaisliukas ras deramą vietą ne tik ant Kalėdų eglutės, bet ir šeimos narių širdyse.





Afganistanas iš arčiau

Akcijos ,,Knygų Kalėdos“ proga Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi žurnalistė, dirbusi įvairiuose nacionaliniuose dienraščiuose bei naujienų portaluose, Eglė Digrytė. Ji pristatė savo knygą ,,Laiškai iš Kabulo“. Eglė ne vienus metus praleido Afganistane, šalyje, kurioje nuolat vyksta karas. Žurnalistė pirmą kartą nuvyko į šią šalį turėdama tikslą susipažinti su ten tarnavusių Lietuvos karių gyvenimu ir jį aprašyti. 2010-2011 m. ėjo Europos Sąjungos atstovybės ir specialiojo pasiuntinio Afganistane Vygaudo Ušacko patarėjos komunikacijos klausimais pareigas. 


Eglės Digrytės knyga gimė iš laiškų, kuriuos ji rašė iš Kabulo savo draugams ir artimiesiems. Renginio pradžioje nuskambėjo klausimas: ,,Kas yra Afganistanas?“ Atsakymai buvo kaip ir tikėtasi: ,,Karas. Skurdas. Badas. Purvas. Smėlis. Kalnai. Islamas. Talibanas ir t.t.“
Pasak Eglės, vienas didžiausių nepatogumų Afganistane yra smėlis, jo pilna visur, ant baldų, ant grindų, ant žmonių kūnų ir drabužių. ,,Smėlis baisiau už skorpioną, įsitaisiusį namie ant kilimo, jį galima išmesti, o dulkių neatsikratysi, tik nuvalai, o jos vėl viską nugula. Todėl ir gyventojai rengiasi daugiausiai rudos, smėlio spalvos rūbais,“ - pasakojo Eglė.

O štai važiuoti mašina Kabulo gatvėmis ,,vienas malonumas“, todėl kad ten nėra jokių eismo taisyklių. Nors šalyje vyksta karas ir bet kada galima atsistoti ant sprogmens ar atsidurti šalia savižudžio sprogdintojo, tačiau aplink verda gyvenimas.
                      ,,Šioje šalyje galima gyventi, tik reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių: moterims vaikščioti prisidengus tam tikras kūno dalis, kurių negalimą demonstruoti, penktadienį, šventą musulmonams dieną, stengtis praleisti namuose ir tada nepakliūsi į pavojingas situacijas,“ – sakė žurnalistė.



                      Prie šaudymo ir sprogdinimų keliamo triukšmo taip pat galima priprasti, šypsosi sakydama ši smulkutė, bet nieko nebijanti moteris. Mums labai sunku suvokti, kaip galima gyventi sugriautuose namuose, kuriuose nėra normalių sąlygų paprastiems buitiniams dalykams, kaip galima vaikščioti gatvėmis, kai šalia vyksta susišaudymai, vaikšto apsiginklavę kariai ir gyventojai. Renginio dalyviams kilo daug klausimų: ar Afganistano vaikai mokosi, ar daug dirbančių moterų, kokia afganų buitis, koks jų tikėjimas, ar yra žymių menininkų, kaip nuvažiuoti į Afganistaną, ar reikia vizų ir t.t. Autorė mielai atsakinėjo, rodė nuotraukas. Daugiausiai žmonės užsiima prekyba, žemės ūkio darbais, rankų darbo kilimų ir brangakmenių gamyba. Klesti ir narkotikų biznis. Su mokslais sudėtingiau, daugiausiai mokosi berniukai. Mergaitės lanko mokyklą rečiau, kadangi trūksta mokytojų moterų, o mergaites mokyti vyrams mokytojams draudžiama. Musulmonų tikėjimas draudžia valgyti kiaulieną. ,,Afganistane gyvena tik viena kiaulė, ją galima pamatyti zoologijos sode,“ - juokėsi autorė.

 Nors tikėjimas draudžia gerti svaiginamuosius gėrimus, afganistaniečiai geria ne mažiau nei kitos tautos. Atėjus į kavinę ir užsisakius vandens, gali būti ne taip suprastas ir sulaukti arbatinuko su vynu. Musulmonai mielai priima norinčius priimti jų tikėjimą, tik reikia mokėti porą žodžių jų kalba ir turėti du liudytojus, tačiau atsisakyti musulmonų tikėjimo nebeįmanoma. Didžiausios šventės yra religinės, o valstybinių švenčių mažai. Populiariausias menas – poezija. Jie žavisi ir moka atmintinai persų poeto Rumi eilėraščius. Dailės kūrinių pasitaiko mažai, nes musulmonų tikėjimas draudžia piešti gyvus daiktus.


Knygos autorė, Eglė Digrytė, yra drąsi, nebijanti iššūkių moteris. Jos mėgstamas pomėgis yra skraidymas oro balionu. Apie šį pomėgį ji sakė, kad tai yra viena saugiausių transporto priemonių.  Sužinojome apie Eglę ir kitų įdomių dalykų. Ji mėgsta skaityti vaikiškas knygas, norėtų turėti begalę draugų, klausosi muzikos, kurią groja radijas, nemėgsta repo ir džiazo, ji negali pakęsti kalendros ir kai spaudžia batai, jai nepatinka šaltis, norėtų, kad snigtų tik per Kalėdas. Džiugu, kad lentvariečiai susipažino su labai įdomiu žmogumi. Iš Eglės pasakojimo sužinojome apie savitą Afganistano kultūrą, papročius, religiją, buitį, problemas ir supratome, kad ten gyvenantys žmonės mažai skiriasi nuo mūsų. Jie kaip ir mes nori gyventi, mokytis, dirbti, tikėti, džiaugtis, švęsti šventes.

2014 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Kviečiame!


Projektas ,,25 žingsniai" Lentvario bibliotekoje

Gruodžio 3 d. Lentvario miesto bibliotekoje pristatytas VŠĮ „Kino kontora“ ir „Studio Nominum“ dokumentinio kino projektas „25 žingsniai“ (skirtas Baltijos kelio 25 - mečiui). Pagrindinis projekto tikslas – pristatyti mažesnių miestelių gyventojams lietuvišką dokumentiką ir jos pasiekimus. 

 1992-aisiais Arūnas Matelis įkūrė vieną pirmųjų nepriklausomų kino studijų Lietuvoje ,,Studio Nominum”, kurioje prodiusavo daugiau nei 30 kūrybinės dokumentikos filmų. Studijoje sukurti filmai buvo atrinkti dalyvauti keliolikoje tarptautinių kino festivalių, pelnė per 20 tarptautinių apdovanojimų ir buvo parodyti dešimtyje Europos bei Azijos televizijų.

Studio Nominum taip pat organizuoja kino renginius, edukacinius projektus, laboratorijas ir festivalius, filmų sklaidą pasaulyje, kuria internetinius projektus. Šiais metais minint Baltijos kelio 25 metų sukaktį, buvo inicijuotas kino projektas „25 žingsniai“, kuris įvairiuose Lietuvos miestuose pristato Arūno Matelio ir Audriaus Stonio filmus. Beje autoriai bendradarbiauja taip pat 25-erius metus. Audrius Stonys ir Arūnas Matelis yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, vieni žymiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjai, pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp kurių - Europos kino akademijos apdovanojimą už geriausią dokumentinį metų filmą Audriaus Stonio darbui „Neregių žemė" ir Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą Arūno Matelio filmui „Prieš parskrendant į Žemę".

Lentvario bibliotekoje projektą pristatė studijos Nominum projektų koordinatorius Maksim Ivanov, kuris pats svajoja tapti režisieriumi. Maksim domisi kino teorija, jo straipsniai ir vertimai buvo spausdinti ,,Kine”, ,,Šiaurės Atėnuose”, ,,Literatūroje ir mene”, ,,Naujoje Romuvoje”, taip pat publikuoti Bernardinai.lt, Kamanė.lt, Kultūrpolis.lt tinklalapiuose, skambėję LRT Radijo laidose. Maksim pristatė tris filmus: ,,Baltijos kelias”, „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“ ir „Prieš parskrendant į žemę“, taip pat išskirtinę medžiagą iš Europos kino akademijos apdovanojimų ir  Amerikos režisierių gildijos apdovanojimų. Renginio dalyviai pasinėrė į nepaprastą bendrumo ir draugiškumo jausmą Baltijos kelyje, skrido lyg aitvarai virš gimtojo krašto, virš rūku užklotų laukų, bažnyčių stogų, senamiesčio gatvių, marių, kopų ir pilių, žavėdamiesi Lietuvos grožiu.

 Tačiau daugiausiai emocijų ir jausmų pareikalavo Arūno Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę”. Žiūrovai patys pasijuto tarytum būdami ligoninėje, jie ne tik žiūrėjo, bet ir mąstė, jautė, braukė ašaras. Šiame filme režisierius iškelia klausimą – ar žmonės moka vertinti gyvenimą, tik tada, kai gali jo netekti? Ar gyvenimas yra vertybė? Ir pagaliau, ar mes mokame gyventi? Tai klausimai, į kuriuos atsakyti galime tik patys sau.

 Lentvariečiai susipažino su aukšto meninio lygio dokumentika. Tikimės, kad jauni žmonės apsilankę renginyje, išėjo iš jo truputį pasikeitę, truputį geresni, supratingesni ir kitaip vertinantys gyvenimą, kuris yra mums duotas vieną kartą.

2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Šviesos ir žodžio šventė Lentvario bibliotekoje

XXI amžius – informacinių technologijų amžius. Naršydami internete mes keičiamės informacija, keliaujame, bendraujame, skaitome. Nebelieka laiko susiburti, prisėsti, paimti į rankas knygą ir pajusti skaitymo malonumą, nuklysti į svečias  šalis, nuskristi į tolimas planetas, apsilankyti požemių karalystėse. Jei nors retkarčiais surastume laiko garsiniam knygos skaitymui, galėtume susipažinti su įvairių šalių literatūros lobiais, tradicijomis, kultūra. Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose vykdomas projektas Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Jo metu, visose bibliotekose ,,auštant“- vaikams, o ,,temstant“- jaunimui ir suaugusiems, tuo pačiu laiku skaitomos ištraukos iš to paties teksto. Vyksta ir kiti renginiai: parodos, pristatymai, filmų peržiūros, rengiamos darbelių dirbtuvėlės. Tradicinė šiaurietiška šviesos ir knygos šventė Lietuvoje rengiama aštuonioliktą kartą.
Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – Troliai Šiaurėje. Iliustratorius ir rašytojas Brianas Pilkingtonas, gimęs Anglijoje, dabar gyvenantis Islandijoje, buvo paprašytas sukurti plakatą. Menininkas yra iliustravęs ir išleidęs daugiau nei dešimt knygų apie trolius. Jis žavisi islandų tradicijomis, papročiais, mitologija, domisi senaisiais pasakojimai apie trolius. Plakatą nutapęs rašytojas, labai apsidžiaugė galintis parodyti tai, ką žino ir moka. Taip pat, B. Pilkingtonas taikliai perteikė skaitymo balsu esmę: plakate pavaizduotas senas trolis, šiltos žvakės šviesoje, skaitantis mažiems troliukams, kurie jo įdėmiai klausosi.

 Šiaurės šalių bibliotekų savaitę į Lentvario miesto biblioteką rinkosi dideli ir maži. Susiburti prie šiltos žvakių šviesos kvietė ir viliojo mitologinės būtybės iš šiaurės – troliai. Į renginį skirtą vaikams, susirinko penktų klasių moksleiviai iš Henriko Senkevičiaus mokyklos ir Lentvario „Versmės“ gimnazijos. Renginio pradžioje bibliotekininkė  papasakojo vaikams apie Šiaurės šalių savaitės tradicijas. Moksleiviai sužinojo, kokios šalys dalyvauja šiame projekte. Nuotraukose pamatė paslaptingą ir neįprastą šiaurės šalių gamtą: kalnai, miškai, jūra ir šiais laikais atrodo taip, lyg ten gyventų troliai. Vaikai sužinojo, kad kiekviena šalis turi jai būdingus trolius. Islandijoje gyvena elfai, Norvegijoje milžiniški ir pikti troliai, Suomijoje garsiausi troliai-mumiai. 

Prieš skaitant ištrauką iš apysakos ,,Tėtis ir jūra“ vaikai trumpai susipažino su rašytojos Tuvė Janson kūryba ir gyvenimo istorija. Aptarė, kodėl muminukų šeima sugalvojo leistis į pavojingą kelionę, kai jų gyvenimas buvo toks ramus ir nesudėtingas. Po rimtų dalykų visada norisi pailsėti. Tad vaikams bibliotekininkė pasiūlė pažaisti vieną linksmą žaidimą. Jiems reikėjo sugalvoti savo trolį ir nupiešti jį ant didelio lapo popieriaus, bet ne įprastu būdu: kiekvienas traukė lapelį su trolio kūno užrašyta dalimi. Kai kuriems teko piešti galvą, kitiems koją, o galų gale buvo bendrai sukurtas trolis, gal net trolienė. Po smagaus žaidimo vaikai pasižiūrėjo filmuką apie muminukus.

Į Lentvario bibliotekos renginį, skirtą jaunimui ir suaugusiems, susirinko Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos moksleiviai su etikos mokytoja Daiva Prakapaitė. Dalyviai susipažino su Šiaurės šalių savaitės projektu. Gimnazistai susibūrę ratu aplink žybsinčias žvakutes, pasiskirstę rolėmis, vaizdingai perskaitė S. Spjuto romano „Stalo“ ištrauką. Čia buvo: Siuzė Myren – kriptologė, besidominti antgamtinėmis būtybėmis, o ypač troliais, Suso ir jos mama Gudruna, Barbru – moteris prižiūrinti butą, kuriame gyveno keista būtybė panaši į voverę, mokanti keisti išvaizdą, Turbjornas – niekada nesiskiriantis su kramtomojo tabako dėžute. Ištrauka padėjo įsivaizduoti trolius.

 Klausydamiesi ištraukos, įsivaizdavo milžinišką, baisią, plaukais apaugusią, šlakuota oda, seilėmis besidrabstančią ir žmones besivaikančią pabaisą. Pasibaigus skaitymams, mažieji ir jaunimas, visi bendrai piešė įsivaizduojamą trolį. Trolis gavosi ne piktas – šiaurietiškas, bet labai linksmas ir draugiškas, tikrai ne tas, kuris gaudo ir valgo žmones.  Jaunimas šventės metu sužinojo ne tik apie trolius kaip apie mitologines būtybes, bet žiūrėjo pristatymą apie įspūdingus gamtovaizdžius, kurių pavadinimai susiję su troliais. Didžiausią įspūdį padarė virš fiordo išsikišusi uola ,,Trolio Liežuvis“ ir kalnų kelias vadinamas ,,Trolių laiptais“.

Renginys baigėsi, bet liko graži ir reikalinga tradicija, skatinanti vaikus daugiau skaityti bei domėtis šiaurės šalių kultūra.





2014 m. lapkričio 4 d., antradienis

Rudens spalvų paletė

Bibliotekoje vyksta Lentvario ,,Versmės" gimnazijos 3 klasės mokinių darbų paroda. 
Vadovė Lena Zeinalova.




Pradinukų pažintis su „Milžinu Mažyliu“

Spalio 21 dieną Lentvario miesto bibliotekoje vyko susitikimas su knygos „Milžinas     Mažylis“ autore Kotryna Zyle. Į šį susitikimą buvome pakviesti ir mes, Lentvario pradinės mokyklos 3A ir 4C klasių mokiniai bei mokytojos Vida Šmigelskienė ir Danguolė Danilkevičienė.




Kotryna Zylė, daug pasiekusi grafikos dizainerė, šia knyga debiutuoja kaip vaikų rašytoja ir dalyvauja Metų knygos rinkimuose, kurių tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą.


Knygos pristatymo metu autorė Kotryna Zylė vaizdžiai papasakojo mokiniams apie savo knygoje „Milžinas Mažylis“ aprašomas mitines būtybes bei patirtus nuotykius keliaujant jų pėdomis po Lietuvą.


Mokiniai įdėmiai klausėsi, dalyvavo pokalbyje, patys klausinėjo rašytojos apie vienų ar kitų mitinių būtybių ir reiškinių atsiradimą. Po susitikimo, grįžus į klases, mokiniai diskutavo, dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi sužinoję daug naujo. Visi mokiniai vieningai nutarė, kad autorės Kotrynos Zylės knyga „Milžinas Mažylis“ verta dalyvauti Metų knygos rinkimuose. Mokiniai noriai skaitys šią knygą, išreikš savo nuomonę ir dalyvaus balsavime. O mes, mokytojos, džiaugiamės ir dėkojame Lentvario miesto bibliotekos darbuotojoms už galimybę dalyvauti panašiuose renginiuose.

Lentvario pradinės mokyklos mokytojos
Vida Šmigelskienė, Danguolė Danilkevičienė

Šaunus aktorių ketvertukas Lentvario bibliotekoje


Lapkričio 17 d.  Lentvario miesto bibliotekoje teatro „Cezario grupė“ aktoriai Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas ir Julius Žalakevičius pristatė puikią poezijos programėlę vaikams ,,Kas ten pupsi PUPUPU“. Renginyje dalyvavo Lentvario lopšelio-darželio ,,Svajonėlė" auklėtiniai ir Lentvario ,,Versmės" gimnazijos ikimokyklinukų grupė.

Teatras „Cezario grupė" yra nevalstybinis profesionalus teatras, vadovaujamas režisieriaus ir dramaturgo Cezario Graužinio. ,,Cezario grupė“ veikia nuo 2003 m. Šiuo metu teatras vykdo edukacinį projektą vaikams: ,,Keturios variacijos lietuviškos poezijos atlikime“. Šio projekto tikslas -  atrinkti populiariausius lietuviškos poezijos kūrinius ir sukurti iš jų lengvai adaptuojamą, mobilią, tačiau tuo pačiu profesionalią teatrinę formą, kuri leistų poezijos skaitymus atlikti, bet kurio regiono erdvėje: mokyklose, bibliotekose, aktų salėse.



Vos atvykę į Lentvario miesto biblioteką, aktoriai iškart įtraukė visus vaikus į kūrybinę veiklą. Jų profesionalumas ir nuoširdumas sukūrė tokią draugišką aplinką, kad vaikai ir suaugę net nepastebėjo kaip būdami žiūrovais tapo tikrais dalyviais. Vaikai pradėjo drąsiai deklamuoti eilėraščius, improvizuoti,  atsakinėti į klausimus, dalyvauti žaidimuose.



Neturėdami jokių dekoracijų ir papildomų priemonių, tik savo išradingumo ir išmanumo dėka, jaunieji aktoriai suvaidino arbatinuką, troleibusą, mašinėlę, daržoves, sniego bobą ir kitus lietuvių autorių eilėraščių personažus, padeklamavo įžymių lietuvių poetų posmus.


Teatro ,,Cezario grupė“ aktorių  nuomone, vaikų vaizduotė ir kūrybiškumas geriausiai lavinami ir atskleidžiami žaidžiant.


 Manome, kad šis renginys paskatins vaikus domėtis poezija ir gimtąja kalba, praturtins jų žinias apie lietuvių poetų kūrybą. Mažieji liko sužavėti ir dėkingi aktoriams už puikią vaidybą ir smagiai kartu praleistą laiką. Juk žinoma, kad vaikai yra patys nuoširdžiausi ir atviriausi kritikai bei žiūrovai.




2014 m. spalio 17 d., penktadienis

2014 m. spalio 14 d., antradienis

Gamtos duota, žmogaus pastebėta



Ar šiais, aukštųjų technologijų ir pašėlusio gyvenimo tempo laikais, žmogus gali pastebėti natūralios gamtos grožį? Pasirodo - gali. Lentvarietis senolis Stanislovas Keršys sugeba pačioje paprasčiausioje medžio šakoje pamatyti meno kūrinį. 
Su liaudies meistru Stanislovu susipažinome šią vasarą, renginio, skirto Gedulo ir vilties dienai, metu. Buvęs tremtinys papasakojo, kad laisvalaikiu užsiima darbelių iš medžio gamyba.
Stanislovas gimė ir užaugo Dargužių kaime, netoli Valkininkų. Visa jo šeima padėjo partizanams: tėvas gamino ginklus, motina siuvo drabužius, Stasys buvo partizanų ryšininkas. Kol vieną dieną, kaimo šnipo išduotas, jaunuolis buvo suimtas, kartu su kitais tremtiniais suvarytas į gyvulinį vagoną ir išvežtas į Altajų. Ten jis dirbo lentpjūvėje. Vėliau 3 metus dalyvavo Šiaurės Korėjos kare. Paleistas į laisvę, 1954 metų gruodį Stanislovas sugrįžo į Lietuvą.
         Čia sukūrė šeimą, dirbo Eišiškių MTS, Matuizų durpyne, Gariūnų statyboje, akmenskaldėje, 25 metus Gelžbetonių gamykloje. Lentvaryje Stanislovas gyvena nuo 1968 metų. Laisvalaikiu mėgsta dirbti su metalu ir plastiku, šiuo metu susižavėjo mediena. 
                      Kartą, viešėdamas savo tėviškėje, pamatė iškirstus miškus. Stanislovui suspaudė širdį, kodėl žmonės dėl pinigų viską naikina. Tada nusprendė įrodyti, kad gamta mūsų turtas ir joje nieko nėra nereikalingo. Stanislovo nuomone, iš kiekvienos šakelės galima padaryti stebuklą. Pagrindiniai meistro instrumentai: grąžtas, kaltas ir plaktukas. Dauguma jo darbų padaryti iš klevo, obels ir ąžuolo. Kai žiemai šeima pasirūpina malkomis atvežtomis iš miško, Stanislovas pamato tarp šakų, kelmų ir pagalių savo būsimus kūrinius. Neseniai jam pateko į rankas unikalus kelmas su penkiomis atšakomis, iš jo pasigamino puikų dirbinį su penkiomis statinaitėmis. Trumpam šeimoje ir pasekėjų buvo, kurie pabandė dirbti su medžiu, bet tai ilgas, sunkus ir kruopštus, daug kantrybės reikalaujantis darbas. Medžio drožyba Stanislovas nesižavi, jam mielesnis natūralaus medžio grožis. Kas jau gamtos duota, tas duota, Stanislovui tik lieka tą natūralų grožį išryškinti.  Kiekvieną savo darbelį jis pripildo meilės jausmo ir šilumos. Sustingusiam mediniam rąstui įkvepia gyvybę. Jo darbeliai džiugina ir stebina ne vieną. Draugams ir pažįstamiems dovanotų darbų galima aptikti Baltarusijoje, Ukrainoje, Italijoje, Vokietijoje ir net tolimojoje Amerikoje. Pats Stasys sako, kad medis – puiki žaliava, ji šildo rankas, džiugina akį ir sielą. Jo darbelius galima pavadinti žmogaus rankų pagrąžintomis gamtos skulptūromis. Šiais laikais labai svarbu išmokti mylėti gamtą, įžvelgti įdomių dalykų ten, kur kitas žmogus iki pat gyvenimo pabaigos nepastebi.
                   Pamatyti šiuos gamtos stebuklus galite Lentvario miesto bibliotekoje. Pirmoji autorinė Stasio Keršio darbų paroda veiks iki lapkričio 30 d.