Apie mane

- Lentvario biblioteka
- Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.
2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis
Atnaujinkime senas knygynų-bibliotekų tradicijas!
Tvarkydami archyvą aptikome labai įdomią 1917 m. leidimo Lietuvos
Nepriklausomybės akto signataro, diplomato, teisininko, istoriko,
publicisto, visuomenės veikėjo Petro Klimo parašytą knygutę ,,Lietuva,
jos gyventojai ir sienos". Knygutė įdomi ne tik pateikta informacija,
bet ir aptikome joje įklijuotą nedidelį lapelį su 1935 metais
Marijampolės Pavasarininkų Knygyno, taip buvo vadinamos bibliotekos,
parengtu ,,Knygos prašymu". Paskaitykite, ko prašo knyga. Šiandien tai
labai aktualu. Gal reikėtų atnaujinti tradicijas?
2014 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis
Vasaros stovykla ,,Mano gimtinė ir aš" Lentvario bibliotekoje
Kaip ir kasmet, vos prasidėjus vasarai, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija kartu su partnere, Lentvario miesto biblioteka, organizuoja dieninę vasaros stovyklą ,,Mano gimtinė ir aš". Vykdant šios programos veiklas, akcentuojama gimtojo krašto svarba. Šių metų programos potemė ,,Myliu savo gimtinę" skatino mokinius atkreipti dėmesį į reikšmingas Lietuvos istorijos datas bei vietas, ugdė pilietiškumą bei meilę ir pagarbą gimtajam kraštui. Įgyvendinant šią programą, siekiama suteikti galimybę socialiai remtiniems vaikams geriau pažinti savo gimtinę, plėsti akiratį, kūrybingai praleisti laisvalaikį. Programos turinį sudarė gimtojo miesto bei jo apylinkių gražiausių ir įdomiausių vietų lankymas, tiriamieji, kūrybiniai, savęs pažinimo, savianalizės darbai, pramoginiai renginiai.
Stovyklos dalyviai pagal programos veiklas lankėsi Lentvario miesto bibliotekoje, domėjosi Lietuvos lankytinomis vietomis, gimtojo krašto istoriniais objektais. Diskutuodami, kaip pristatytų savo gimtinę svečiams, mokiniai kūrė knygeles apie Lentvarį. Dalyvavę ne vienoje kūrybinėje valandėlėje, mokiniai Lentvario miesto bibliotekoje susitiko ir su kūrybinių teatro dirbtuvių jaunimui aktorinio meistriškumo pedagogu Mantu Cegelsku, kuris, pasitelkęs žaidimų metodą, mokė vaikus viešosios kalbos paslapčių, kūrybingo kalbos kūrimo, prisistatymo bei tolerantiško bendravimo. Stovyklautojai turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su Lentvario tremtiniu ir politiniu kaliniu Stanislovu Keršiu.
Laikas, prabėgęs stovykloje, suteikė programos dalyviams daug naujos patirties, žinių, įsimintinų įspūdžių. Gera nuotaika nuspalvinta atostogų pradžia puikiai nuteikė stovyklautojus.
Gyvos istorijos liudininkas
1941-ųjų
birželio 14 prasidėjo beveik pusantro dešimtmečio trukęs Lietuvos gyventojų
naikinimas ir trėmimas, virtęs tautos tragedija. Tremtyje atsidūrė geriausi
mūsų tautos atstovai: intelektualai, mokytojai, politikai, medikai, karininkai,
kunigai... Į tolimiausius SSRS rajonus žmones veždavo gyvuliniuose vagonuose,
antisanitarinėmis sąlygomis. Tremtiniams trūkdavo oro, maisto, vaistų. Vežami
pirmiausia žūdavo vaikai, senyvo amžiaus žmonės. Sunaikinus ištisas šeimas,
turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis. Trėmimai vienodai palietė
visas tautines grupes.
Lentvario mieste gyvena nemažai šeimų
išgyvenusių tremties dalią. Jau ne pirmus metus Lentvario miesto biblioteka
mini Gedulo ir vilties dieną. Į susitikimą su tremtiniu ir politiniu
kaliniu Stanislovu Keršiu atėjo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos
vasaros stovyklos ,,Mano gimtinė ir aš“ dalyviai.
,,Būti
tremtiniu - reikia užsidirbti“, - tokiais žodžiais pradėjo savo pasakojimą
Stanislovas Keršys, kuris nuo 11 metų buvo partizanų ryšininkas. Gimė Dargužių
kaime, netoli Valkininkų. Gerai suprasdamas rusų kalbą ir pažinodamas vietinius
miškus, visas naujienas pranešdavo partizanams pasislėpusiems Dzūkijos
miškuose. Būdavo, kad į dieną tekdavo miškais nueiti apie 50 kilometrų ir
daugiau. Visa jo šeima padėjo partizanams: tėvas gamino ginklus, motina siuvo
drabužius. Savo ūkiniame pastate buvo įsirengę slėptuvę su dviguba siena, kur
galima buvo gerai pasislėpti. Kol vieną dieną Stanislovas, kaimo šnipo
išduotas, buvo suimtas ir išvežtas NKVD. Stanislovas turėjo galimybę pabėgti ir
pasislėpti, tačiau suprato, kad tuo atveju bus ištremta ir nukentės jo šeima.
Todėl jis aukojosi ir vienas prisiėmė kaltę.
Jo šeimai pasisekė išsisukti, nes
turėjo specialiai tam tikslui pakabintą namuose ant sienos didžiulį Stalino
portretą, o tėvas dievagojosi nežinąs, kuo užsiėmė jo vaikas. Stasys buvo
suimtas, kartu su kitais tremtiniais suvarytas į gyvulinį vagoną ir išvežtas į
Altajų. Kelionė iki Altajaus truko 27 paras. Ten jis dirbo lentpjūvėje. Buvo
pastoviai tardomas. Jam sakydavo ,,Išduok partizanus. Padovanosim laisvę“. Bet
jis nenusileido ir atsakė tardytojui: ,,Tėvynė neišduodama. Ji viena gyvenime“.
Jo užsispyrimas ir drąsa patiko rusų karininkams ir jie pasiūlė jam rinktis,
arba 11 metų kalėjime, arba 3 metai Šiaurės Korėjos kare. Tardytojas pasakė:
,,Mums reikalingi protingi ir drąsūs žmonės. Kvailiai ir išdavikai žūsta
nedavažiavę iki fronto“. Korėjoje jo laukė paskutinis egzaminas: arba jis
išgyvens kare, arba ne, pasirinkimas mažas. Stanislovas liko gyvas ir išbuvo
kare trejus metus. Po to buvo paleistas į laisvę ir 1954 m. gruodį sugrįžo į
Lietuvą. Paklaustas, kas buvo sunkiausia tremtyje, Stasys atsakė, kad iš pradžių
sunku buvo priprasti prie atšiauraus klimato, apšašo visas veidas, bet su laiku
praėjo ir organizmas pritapo.
Sugrįžęs
į Lietuvą sukūrė šeimą, dirbo Eišiškių MTS, Matuizų durpyne, Gariūnų statyboje
ekskavatorininku, akmenskaldėje, 25 metus išdirbo Gelžbetonių gamykloje. Iš
viso turi 50 metų darbo stažo ir gauna, kaip pasakė - špygą. Lentvaryje gyvena
nuo 1968 m. Laisvalaikiu užsiima kalvyste, plastiko dirbiniais, šiuo metu
susižavėjo medžio drožyba. Pasak jo, medis šildo rankas ir džiugina širdį.
Karas ir tremtis nesugadino nei jo nervų, nei sveikatos. Jis pilnas gyvenimo džiaugsmo, dainuoja Lentvario tremtinių chore, turi puikią atmintį, yra meniškos sielos žmogus. Pokalbio metu nebuvo galima nepastebėti iš šio senolio akių sklindančios šilumos, taurios šypsenos ir optimizmo.
Dėkojame
mūsų svečiui už suteiktą galimybę prisiliesti prie gyvos istorijos.
Kūryba, jausmas, judesys...
Birželio 9 dieną Lentvario miesto biblioteka pakvietė
jaunimą į ,,Kūrybines teatro dirbtuves“ su teatro ir kino aktoriumi, aktorinio
meistriškumo pedagogu Mantu Cegelsku. Mantas baigė Lietuvos muzikos ir teatro
akademiją, vaidino Nacionalinio
Kauno dramos teatro spektakliuose, lietuvių filmuose ir serialuose ,,Nekviesta
meilė“, ,,Knygnešys“, ,,Nemylimi“, ,,Daivų keliais“, ,,Erotomotto“, taip pat
trumpametražiuose filmuose, miuzikle ,,Kuprelis“, dalyvauja edukacinėse
programose ir projektuose, veda kūrybiškumo ugdymo seminarus, režisuoja ir veda
renginius.
2012 metais stažavosi Vengrijoje, kur susipažino su naujausiomis
šiuolaikinio šokio ir judesio metodikomis - gaga dance, weight-flow technique,
dance and express therapy - kurių elementai, adaptuoti vaikams ir jaunimui,
ugdo laisvą požiūrį į save, savo kūną ir judesį erdvėje.
Mantas taip pat
veda aktorinio meistriškumo pamokas vaikų ir jaunimo teatro studijoje ,,Teatroforma“
Trakuose, kuri
įsikūrusi Trakų kultūros rūmuose. Užsiėmimų metu jis sėkmingai panaudoja savo teatrinę aktoriaus
patirtį, kalbėjimo viešai, vaidybinių etiudų, vaizduotės lavinimo, šokio ir judesio
pratimus, kartu pasitelkiant vaikų ir jaunuolių kūrybiškumą.
Renginio metu Mantas mokė, kaip galima išbandyti save
kuriamose situacijose, kaip reikšti savo jausmus, lavinti viešojo kalbėjimo,
geros artikuliacijos, bendravimo ir įtaigumo įgūdžius, kaip atsikratyti
kompleksų ir baimių, kaip labiau pasitikėti savimi. Visą tai buvo atliekama
įvairių užduočių ir žaidimų pagalba. Aktorius mano, kad šiuolaikinis jaunimas
yra
kompleksuotas, nevaldantis dėmesio ir nepaisantis autoritetų. Sužinojome, kaip
galima „perlipti per save”, dėmesio telkimo pratimų pagalba išmokti klausytis,
ką kiti kalba, scenos judesio užduočių pagalba išmokti labiau pasitikėti savimi
ir tapti šiek tiek emociškai laisvesniais.
Ypač visiems dalyviams patiko šmaikštus ir linksmas
pratimas artikuliacijai lavinti. Dalyviams buvo išdalinti vyno kamščiai ir jie
turėjo, įsidėję juos į burną, pasakyti savo vardą, pavardę ir adresą. Buvo
labai linksma ir smagu klausytis, kaip visi stengiasi kuo geriau ištarti ir
nešvepluojant tarti žodžius, nors tai nėra taip paprasta, kaip atrodo.
Šilto ir betarpiško bendravimo metu, Mantas pasakojo
apie save, kaip tapo aktoriumi, kad mokykloje buvo gana išdykęs vaikas ir
nepaklusnus paauglys. Tačiau savo gyvenimo kelią jis pasirinko labai atsakingai.
Aktorius kalbėjo, kad jam įdomiau dirbti su problemiškais
ir vadinamais sunkiais vaikais. Tai yra tam tikras iššūkis, rezultatas
pasiekiamas sunkiau, bet jis suteikia daugiau džiaugsmo. Valanda prabėgo
nepastebimai bendraujant ir žaidžiant. Pabaigoje Mantas palinkėjo visiems geros
vasaros, šaunių atostogų ir dar daugiau tokių linksmų ir naudingų susitikimų.
Tokiu smagiu akordu ir paskutiniu renginiu buvo
užbaigtas Teatro metams skirtas Lentvario miesto bibliotekos kultūros ir meno
projektas ,,Nuo
knygos iki meno“. Už mūsų
bendruomenei suteiktą galimybę prisiliesti prie profesionalaus meno, esame
dėkingi rėmėjams:
LR Kultūros rėmimo fondui, Lentvario seniūnijai, Lentvario įmonėms ,,Rumida“ ir
,,Gijona“.
Svečiuose istorikė Liliana Narkovič
Birželio
6 dieną Lentvario miesto bibliotekoje vyko rašytojos, žurnalistės, istorijos
mokslų daktarės Lilianos Narkovič knygos ,,Tyszkiewiczowie rodem z Landwarowa“ - ,,Tiškevičiai kilę iš Lentvario“ pristatymas.
Popietėje dalyvavo Lentvario miesto bendruomenės atstovai, mokytojai, poetai,
žurnalistai. Knygos autorė yra išleidusi 16 knygų. Šiuo metu ji gyvena
Vokietijoje. Liliana yra gimusi Vilniuje, studijavo filologiją Vilniaus
pedagoginiame universitete, Lenkijoje apgynė daktaro disertaciją, parašiusi monografiją
apie istoriką, publicistą, Adomo Mickevičiaus muziejaus Vilniuje įkūrėją, Janą
Konradą Obstą. Nuo 1998 metų ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslo
konferencijose, seminaruose. Istorija pradėjo domėtis dar vaikystėje, močiutės
patarimu sužinotus įdomesnius faktus ir įvykius užsirašydavo savo užrašų
sąsiuvinyje.
Renginio
metu Liliana Narkovič išsamiai pristatė savo kūrinį. Autorės knygoje yra
aprašytas grafų Tiškevičių gyvenimas, šeimos narių pomėgiai, kaip grafai leido
laisvalaikį, kokio etiketo ir papročių laikėsi, ką jie valgė ir gėrė, kaip
elgėsi su savo tarnais ir t.t. Suintrigavo faktas, kad labai didelis dėmesys
dvare buvo skiriamas žirgams, juos grafas mylėjo vos ne kaip savo šeimos
narius. Dar įdomu tai, kad dvare buvo trys stalai: pirmas stalas – grafų,
antras – tarnų ir darbininkų, trečias – elgetų. Nei vienas elgetaujantis žmogus
užsukęs į dvarą neišeidavo alkanas. Grafai su žmonėmis elgėsi gerai, tačiau
visi turėjo griežtai laikytis nustatytų taisyklių, kurioms nusižengus užsitraukdavo
grafų nemalonę ir bausmę.
Lentvario
gyventojams buvo įdomu klausytis autorės pasakojimo apie tai, koks gyvenimas
virė tuo metu, kai šiuose rūmuose gyveno grafas Vladislovas Tiškevičius su
žmona Marija ir vaikais, o parke darbavosi darbininkai, arklydėse žvengė
žirgai. Knygoje gausu senovinių nuotraukų su parko, rūmų, ūkinių pastatų vaizdais, aprašyti senųjų Lentvario
gyventojų atsiminimai.
Tai
ne pirma Lilianos Narkovič knyga apie grafus Tiškevičius, ji jau yra parašiusi
ir išleidusi dvi knygas apie Trakų Vokės ir Užutrakio dvaruose gyvenusius
grafus. Knygose detaliai aprašyta grafų buitis, dvarų architektūra, parkų
apsodinimas ir jų priežiūra. Dauguma faktų surinkta iš dar gyvenančių grafų
palikuonių ir paprastų žmonių atsiminimų. Liliana Narkovič palaiko ryšius su
grafų Tiškevičių giminaičiais, nors jie išsibarstę ir gyvena skirtingose
šalyse. Sunkiau buvo surasti jiems tarnavusius, ar juos pažinojusius to meto
liudininkus. Autorė su šeima važinėjo po Vilniaus ir Trakų apylinkes, ėjo nuo
vieno namo prie kito jų ieškodama. Liliana stebėjosi, kad visur ji buvo sutikta,
kaip brangiausias svečias, žmonės vaišino, apnakvindindavo savo namuose ir
labai mielai dalinosi savo prisiminimais, rodė nuotraukas ir išsaugotus iki šių
dienų grafų padovanotus daiktus.
Lilianos
Narkovič darbai tarnauja kilniems tikslams: knyga ,,Tiškevičių ordinacija Užutrakyje“
buvo naudojamasi restauruojant Užutrakio rūmus, taip pat autorės dėka palaikomi
ryšiai su paskutinio Trakų Vokės dvaro savininko vaikais, kurie labai domisi
koplyčios renovacijos darbais. Tikimės, kad ši knyga padės atkreipti dėmesį į apleistą
Lentvario dvarą ir pastūmės jo atgimimą.
Lentvario bendruomenė džiaugiasi, kad yra
žmonių, kurie rūpinasi mūsų miesto istorija, padeda mums giliau pažinti savo
kraštą, išsaugoti atmintį apie svarbius miesto įvykius. Dėkojame ir
lentvarietei Dianai Jacevič už dalyvavimą ir puikų muzikinį foną.
Kiekviename iš mūsų gyvena žuvėdra Džonatanas
2014
metai paskelbti Teatrų metais, tad Lentvario miesto bibliotekos tęstinis kultūros
ir meno projektas ,,Nuo knygos iki meno“ šį kartą skiriamas teatro menui.
Projekto tikslas - sudaryti
Lentvario miesto ir jo apylinkių gyventojams, ypač vaikams ir jaunimui,
socialinės atskirties grupių gyventojams, galimybę pažinti profesionalųjį meną,
jį suprasti, vertinti, siekti asmenybės tobulėjimo. Teatrai atlieka didelį
vaidmenį ugdant jaunimo ir vaikų meninio pasaulio suvokimą, teatrų dėka žmonės
turiningai ir kultūringai praleidžia laisvalaikį. Teatrai moko tolerancijos,
tikėjimo, kantrybės, bendravimo, formuoja estetinį požiūrį į meną, atlieka
svarbų edukacinį vaidmenį.
Birželio
4 d. Lentvario seniūnijos salėje teatro ir kino aktorė Doloresa Kazragytė ir
klarnetininkas Valdas Andriuškevičius pristatė edukacinę programą jaunimui -
monospektaklį ,,Džonatanas Livingstonas – Žuvėdra“, sukurtą pagal amerikiečių
rašytojo Ričardo Bacho apysaką. Tai alegoriniu stiliumi parašytas pasakojimas
apie mus supančius dalykus: draugystę, laisvę, meilę ir atleidimą. Knygos
veikėjai – pajūrio žuvėdros, kurių elgesys labai primena žmonių elgesį. Kūrinys sukelia norą
pasikeisti, būti kitokiam, stengtis, kad ir pasaulis būtų kitoks, kad jame būtų
daugiau teisybės.
Doloresa
Kazragytė sukūrė daug puikių vaidmenų Lietuvos nacionaliniame dramos ir Kauno
dramos teatruose, už kuriuos pelnė ne vieną apdovanojimą. Šiuo metu aktorė
nebedirba teatre, ruošia kūrinių improvizacijas,
skaito poeziją, kurią labai mėgsta, dirba radijuje, dubliuoja filmus, dalyvauja
kultūrinėse-edukacinėse programose ir projektuose. Jos atliekami kūriniai:
Ričardo Bacho ,,Džonatanas Livingstonas - Žuvėdra“ ir Antuano de Sent-Egziuperi ,,Mažasis princas“
yra žinomi visame pasaulyje, juos parašę autoriai yra abu lakūnai. Galbūt dėl to ir jų kūriniai yra apie skrydį,
dangų, laisvę, apie tai, kas yra daugiau negu paprasta egzistencija.
Doloresa Kazragytė yra
ne tik aktorė, bet ir rašytoja, parašiusi ir išleidusi septynias knygas. Rašo apie tai, ką mato, ką prisimena iš vaikystės
nutikimų, apie aktoriaus darbą, scenos menininko kasdienybę, kelia gyvenimo
prasmės klausimus ir sako, kad tai daro savo malonumui.
Lentvario jaunimui ji
palinkėjo ne tik skraidyti, bet ir rašyti. ,,Kiekviename iš mūsų gyvena žuvėdra
Džonatanas, visi mes esame laisvi, kiekvienas turime pasirinkimo laivę“ – sakė
aktorė. Jos skaitomame kūrinyje kalbama apie dvasinę laisvę, kuri mums duodama kiekvieną
dieną, kaip mums pasielgti mes pasirenkame patys. Kasdieniniame gyvenime yra
labai sunku atsiriboti nuo puikybės, pabėgti nuo blogų dalykų, bet reikia
stengtis ir pavyks. Svarbiausia nebijoti būti savimi, išsiskirti iš pilkos
minios, pakelti galvą, atsiplėšti nuo žemės ir skristi, kaip žuvėdra Džonatanas
Livingstonas.
Aktorė
jaunimui pasiūlė kasdien rašyti dienoraštį arba tiesiog dienos nutikimus,
išgyvenimus, jausmus surašyti į popieriaus lapą. Rašymas padeda susigaudyti
savo jausmuose, pažinti save, o galbūt kada nors visa ta rašliava pavirs įdomia
knyga, kaip nutiko jai pačiai.
,,Nepasiduokite
rutinai, turėkite drąsos pakilti virš pilkos kasdienybės, nenustokite ieškoti,
siekti tobulumo, kad ir kas nutiktų, tikėkite savimi ir savo siekiais“ –
linkėjo susirunkusiems nuostabi aktorė.
Tai
jau trečias projekto ,,Nuo knygos iki meno“ renginys, kurį lentvariečiams
dovanojo Lentvario miesto biblioteka kartu su LR Kultūros rėmimo fondu,
Lentvario seniūnija, Lentvario įmonėmis ,,Rumida“ ir ,,Gijona“.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)