Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

DISKUSIJA ,,SUOMIJOS IR ŠVEDIJOS YPATUMAI"

Lapkričio 13 d. Lentvario bibliotekoje vyko diskusija ,,Suomijos ir Švedijos ypatumai“, skirta Šiaurės šalių bibliotekų savaitei. Renginyje dalyvavo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai kartu su etikos mokytoja Daiva Prakapaite.
                      Renginys prasidėjo ištraukos iš suomių rašytojo Miika Nousiainen knygos ,,Avietinių laivelių kapitonai“  skaitymu prie simbolinės žvakių šviesos. Gimnazistai  skaitė ir interpretavo tekstą, kurio pagrindinis herojus suomis Miko Virtanenas  nebenori būti suomis. Nebenori būti tylus ir susimastęs tipas, kenčiantis nuo visokių baimių ir nepasitikėjimo savimi. Vietoje to jis trokšta būti švedas ir apsigyventi geriausioje visame pasaulyje šalyje – Švedijoje. Knygoje nušviečiamos problemos, galinčios iškilti į kitą šalį gyventi išvykusiam žmogui bei tam, kurio identitetas blaškosi tarp dviejų tautybių. Čia taip pat pašiepiami tiek suomiai, tiek ir švedai, tačiau visai ne piktai, o nuotaikingai ir švelniai.

                    
  Ištrauka paskatino jaunimą diskusijai: kuo geriau būti suomiu ar švedu?
                      Gimnazistai pasidalino į dvi komandas, vieni atstovavo Suomijai, kiti – Švedijai. Su dideliu entuziazmu jie gynė savo nuomonę, įrodinėjo kurioje šalyje geriau ir kodėl gyventi, tuo parodydami savo žinias, apsiskaitymą, išradingumą, humoro jausmą, drąsą, sugebėjimą diskutuoti ir argumentuoti. Buvo nagrinėjamos įvairios sritys,  pradedant nuo klimato, gyvenimo lygio, švietimo, kultūros, ekologijos, baigiant suomiška pirtimi, švedišku stalu, Kalėdų seniu ir elniu su šviečiančia nosimi. Pritrūkus tikrų istorinių faktų, gimnazistai pasitelkdavo gudrumą ir fantaziją, kad kuo geriau atstovauti pasirinktai šaliai. Besibaigiant diskusijai  prieita išvados, kad abi šalys yra labai panašios ir tuo pačiu skirtingos. 

                     
 Renginys puikiai atskleidė šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės temą - ,,Įvairialypė šiaurė“.
ŠIAURĖS ŠALIŲ SAVAITĖ - MAMULĖ MŪ BIBLIOTEKOJE
                     
  Lapkričio 12 d. prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Šiuo projektu siekiama skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą, pabrėžti bibliotekų svarbą visuomenės kultūriniame gyvenime, populiarinti knygų skaitymą balsu, šiaurėtiškas pasakojimo tradicijas ir literatūrą.

                    
  Lentvario bibliotekoje savaitė prasidėjo tradiciškai pirmadienio rytiniu skaitymu balsu vaikams. Renginyje dalyvavo Lentvario pradinės mokyklos 4a klasės mokiniai ir jų mokytoja Jūratė Bartasevičienė. Mažuosius dalyvius pasitiko Švedijoje ir kitose šalyse gerai žinomas rašytojos Jujja Wieslander knygų personažas žaismingoji karvutė - Mamulė Mū. Ji papasakojo apie šviesos ir žodžio šventę, atkeliavusią pas mus iš Šiaurės, pristatė švedų rašytojų Jujja ir Tomo Wieslander kūrybą. Jų sukurti personažai Mamulė Mū ir varna yra mylimi ir vaikų, ir suaugusiųjų. Šios porelės nuotykiai aprašyti dešimtyje istorijų. Pavyzdžiui, kaip Mamulę Mū jos draugė varna moko lipti į medį, minti dviratį, plevėsuotis supynėse arba čiuožinėti ledrogėmis. Karvės ir varnos draugystė patiria daugybę išbandymų, bet išlaiko visus išmėginimus. Visų pirma todėl, kad Mamulė Mū yra jautri ir geros širdies. Šias knygas galima skaityti daug daug kartų ir kiekvienąkart patirti skaitymo džiaugsmą.
                   
  Vaikai susidomėję klausėsi ištraukos iš knygos ,,Mamulė Mū ir varna”. Šią ištrauką, kurios pavadinimas ,,Mamulė Mū bibliotekoje”, pasiūlė vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba. Tai puiki, šmaikšti, linksma, talentingai išversta, lengvai skaitoma ir smagiai klausoma knygutė. Vaikai ne tik klausėsi, bet ir patys dalyvavo, iš perskaitytų raidelių turėjo sudėlioti žodžius LENTVARIO BIBLIOTEKA, MAMULĖ MŪ, VARNA, TRAKTORIUS, KAPITONAS MIKROFONAS.

                      Renginio pabaigoje visi kartu pasižiūrėjome nuotaikingą filmuką ,,Pavasaris Mumių slėnyje”,  apie nepakartojamus trolius Mumius – garsios suomių vaikų rašytojos ir iliustratorės Tove Jansson sugalvotas mažas būtybes.
                      Savaitė tik prasidėjo. Lentvario bibliotekos lankytojus dar laukia piešinių parodos ,,Kelionė į Laplandiją” atidarymas ir diskusija apie Suomijos ir Švedijos ypatumus.

2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

MANO AUGINTINIS

Bibliotekoje vyksta Lentvario pradinės mokyklos mokinių piešinių paroda ,,Mano augintinis". Vadovas Augenis Kasputis. Kviečiame apsilankyti!


TAPYBOS ANT ŠILKO PARODA

Audriaus Šantaro tapybos ant šilko darbai.


TAPYBOS ANT ŠILKO PAMOKA

Apniukusi, darganota rudeniška diena nesutrukdė susirinkti Lentvario miesto bibliotekoje, kur spalio 10 dieną vyko Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5a klasės mokinio Audriaus Šantaro tapybos ant šilko parodos ,,Ryto aušra“ atidarymas.
Susipažinti su šilko dekoravimo technika ir subtilybėmis atvyko Audriaus draugai, giminės, klasiokai su auklėtoja Ala Leckiene, tapybos mokytoja, ,,Viktorijos galerijos“ dailininkė Nina Šepel.  Bibliotekininkė Rasa Zdanevičienė pristatė mažąjį menininką, kuris spėja ne tik nuostabiai tapyti, bet ir gerai mokytis, daug skaityti, žaisti futbolą ir krepšinį. Buvo pasakojama apie šilko atsiradymą, kuris siekia Kinijos imperatorių laikus. Šilkverpiai – didžiausia dovana jų kraštui, šilko gamybą kinai trys tūkstančius metų laikė gilioje paslaptyje. Ant šilko buvo rašomi metraščiai, dinastijų istorijos, piešiami imperatorių portretai, įamžinami šalies įvykiai ir tik vėliau pradėta siūti drabužius. Dėl unikalių savybių šiandien šilkas naudojamas labai plačiai, o tapyba prasidėjusi vidurio Azijoje, tapo populiari visame pasaulyje. 


            Audrius pasakojo, kad noras piešti atsirado pamačius pas kaimynę tapytus darbus. Ji parekomendavo Audriui mokytoją Niną Šepel. Prieš metus pradėjęs lankytis tapybos ant šilko pamokose, šiuo metu Audrius jau yra nutapęs apie 40 darbų. 24 darbai eksponuojami bibliotekoje.  Mama pasipuošusi Audriaus išmarginta šilko skara pasakojo, kad namuose paveikslais nukabintos visos sienos, o kiek dar išdovanota draugams ir artimiesiems įvairių švenčių proga. 


       Audrius labai kuklus, dauguma draugų ir klasiokų net nežinojo, kad jis turi talentą piešti, nustebę ir sužavėti apžiūrinėjo jo darbus. Todėl Audrius mielai sutiko atskleisti visiems tapybos ant šilko paslaptis.  Padedamas savo mokytojos Ninos parodė kaip reikia paruošti šilką piešimui, kaip pradžioje specialiu flomasteriu nupiešiamas trafaretas, kokie turi būti dažai. Tai sudėtinga technika, reikalaujanti daug kantrybės, kruopštumo, bet veikianti raminančiai, atpalaiduojančiai, žadinanti mumyse švelnumą ir dovanojanti ramybę. Vaikai ramiai stebėjo ir klausėsi Audriaus pasakojimo, domėjosi kur galima pasimokyti, kiek tai kainuotų. Paklausti ar norėtų pabandyti, su dideliu užsidegimu puolė prie darbo, po truputį žiedlapis po žiedlapio ant balto šilko skleidėsi saulėgrąžos žiedas. Vaikai džiaugėsi savo bendru tapybos darbu, dėkojo Audriui už pamoką.



            Renginyje skambėjo jaunojo akordeonisto Igno Simonaičio atliekami kūriniai. O bibliotekos kolektyvas palinkėjo jaunajam dailininkui, kad jo debiutas bibliotekoje paskatintų jį ir toliau kurti ir organizuoti vis naujas parodas, ne tik Lentvaryje, bet ir visoje Lietuvoje. Linkime Audriui kūrybinio įkvėpimo ir geros kloties.

SUSITIKIMAS SU SIGITU PARULSKIU
2012 m. spalio 9 dieną, Lentvario seniūnijos salė buvo sausakimša. Moksleiviai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai ir svečiai susirinko į susitikimą su poetu, rašytoju, literatūros kritiku, vertėju, dramaturgu, žavia ir įdomia  asmenybe - Sigitu  Parulskiu.  Debiutavęs 1990 m. poezijos knyga ,,Iš ilgesio visa tai“, vėliau išleido dar kelias poezijos knygas, esė rinkinių, romanų, parašė pjesių ir scenarijų dramos teatrams. 2004-aisiais už novatorišką literatūrinę kūrybą Sigitas   Parulskis įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jo knyga ,,Sraigė su beisbolo lazda“ buvo išrinkta 2007 metų knyga. Tai daugiausiai į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas. 


            Su tik jam būdinga ironija ir humoru, rašytojas atsakinėjo į vedėjos ir žiūrovų klausimus. Gimė Obeliuose, Rokiškio rajone. Vaikystėje anksti tapo savarankiškas, kadangi abu tėvai dirbo ir neturėjo jam laiko. Pasak Sigito Parulskio: ,,Sunkus darbas būti vaiku“. Iš vaikystės prisimena seną dvarą, malūną, kuris buvo be sparnų, bet jis juos visada įsivaizduodavo, netoli buvo ežeras. Vaikai žaisdavo karą, dažniausiai keturis tankistus. Rašytojas prisiminė nuotykį apie geriausią savo transporto priemonę, ,,samokatą“ (paspirtukas). Vienas toks protinguolis sugalvojo jį pririšti virve prie dviračio ir tempti. Sigitas ne tik sudaužė  marmūzę, bet skaudžiausia, kad sulaužė savo mylimiausią „samokatą“. Mokykloje Sigitas Parulskis aktyviai sportavo, tris kartus per savaitę iš Gimtųjų Obelių važiuodavo į Rokiškio sporto mokyklą mėtyti ietį.


            1990 m. Vilniaus Universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijos jam paliko labai gerus prisiminimus. Nuo vaikystės mėgo skaityti, patiko Prano Mašioto, Vytauto Petkevičiaus knygos, serija ,,Drąsiųjų keliai“. Vėliau pradėjo po truputį eiliuoti. Visą tai ir įtakojo jo pasirinkimą. Jo pirmasis kūrinys buvo eilėraštis, kurį parašė 9-oje klasėje. Vėliau jo kūrinius spausdino rajoninis laikraštis, gavo ir pirmąjį honorarą – 0,90 kap. Į universitetą stojo sunkiai, bet kai turi didelį norą, tai kartais pasiseka. Pirmame kurse sportavo, bet suprato, kad netaps geriausiu sportininku, todėl nutarė būti geriausiu rašytoju.


            Patirtis iš kariuomenės panaudota jo knygoje ,,Trys sekundės dangaus“. Kalbėdamas apie šią knygą, Sigitas Parulskis pasakė, kad kariuomenė nėra būtina, kad taptum tikru vyru, tai jėgos ir prievartos šalininkų nuomonė. Ši knyga išversta į daugybę kalbų, netgi buvo sumanymas statyti filmą. Geriausiai jo manymu knygą išvertė latviai, su keturiais puslapiais paaiškinimų, o užsieniečiai tiek nesivargina. Pats būdamas vertėjas, jis pabrėžė, kad yra dalykų, kuriuos sunku išversti ir suprasti. Pavyzdžiui tas pats kareiviškas žargonas, arba humoras, kurio neįmanoma paaiškinti, jį reikia iškart suprasti.


             Kalbėdamas apie elektronines knygas, jis pasakė, kad nėra informacinių technologijų pažangos priešininkas, tai yra labai patogu, tačiau popierinė knyga taip pat reikalinga, nes galima su ja užmegzti kontaktą. Rašytojas mėgsta pažaisti kompiuterinius žaidimus, kurie padeda jam susikaupti ir pereiti į kitą lygmenį. ,,Žaidimas nėra blogai, blogai kai nebelieka daugiau nieko,  išskyrus žaidimą“.
            Rašytojas šiltai ir gražiai atsiliepė apie savo jausmus, pirmąją meilę, šeimą, vaikus. Apie tėvų ir vaikų santykius kalbėjo: ,,Visuomenės normos reikalauja, kad tėvui ir motinai vaikai būtų svarbūs vienodai, bet taip nėra. Nes ne visi tėvai sutverti būti gerais tėvais“.
            Susitikimo metu buvo kalbama apie žmogaus dvasingumą ir gerumą. Rašytojas pasakė: ,,Dvasingumo sąvoka man yra sunkiai apibrėžiama, ir kai žmogus sako, kad jis dvasingas, man juokinga. Girtuoklis yra dvasingas, nes vartoja daug spirito... Taip pat sunku apibrėžti, kas yra geras žmogus, kažkam ir Stalinas, Hitleris buvo geri... Kiekvienas skirtingai suvokia. Man geras žmogus, kuris netrukdo man gyventi....“


            Pabaigai Sigitas Parulskis pasakė: ,,Aš niekada negalvosiu apie gyvenimą rimtai... Per daug rimtas požiūris į viską mums trukdo, tačiau nepritariu cirkui politikoje, čia turi būti rimta. Tauškalai, kad vyresni, subrendę žmonės turi būti rimti. Aš dar matyt nesubrendęs ir manyje tebegyvena vaikas kuris blaškėsi po griuvėsius ir man dėl to visai neskauda galvos“.
            Pusantros valandos susitikimas su nuostabiu, komunikabiliu, turinčiu gerą humoro jausmą žmogumi pralėkė kaip viena minutė...
            Dėkojame mūsų partneriams Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijai ir Ūkio bankui už suteiktą galimybę organizuoti šį renginį.
LAIKRAŠČIO ,,KLEVŲ ALĖJA" PRISTATYMAS

Rugsėjo 28 d. Lentvario miesto bibliotekoje vyko naujojo laikraščio ,,Klevų alėja“ pristatymas, kuriame dalyvavo Lentvario seniūnijos seniūnas Vytas Rukšėnas, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktorius Jonas Kietavičius, Lentvario pensininkų bendrijos ,,Bočiai“ pirmininkė Kristina Užumeckienė, laikraščio įkūrėjai: vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius ir žurnalistė, Trakų krašto fotografų asociacijos „Fotra“ vadovė Dana Zacharevičienė, žurnalistai Evelina Kislych, Jonas Počepavičius, seniūnijos socialinė darbuotoja Eglė Jasiukevičienė, kiti laikraščio darbuotojai, aktyvūs Lentvario bendruomenės nariai ir svečiai.



Lentvariečiai jau seniai svajojo apie savo miesto laikraštį. Ypač dabar, kai prieš eilinius rinkimus politikai vėl ištraukė Lentvario kortą, kai didžiausias Trakų rajono miestas nesulaukia tinkamų investicijų, kai problemos vis auga ir aštrėja. Laikraščio ,,Klevų alėja“ redaktorė Dana Zacharevičienė tikisi sujaukti valdininkų ramų gyvenimą ir įnešti aiškumo į gyventojams rūpimus klausimus.


PIRMOJI PAŽINTIS SU BIBLIOTEKA

Norėdama pritraukti kuo daugiau naujų skaitytojų, populiarinti bibliotekos paslaugas ir skatinti meilę knygai, Lentvario biblioteka kasmet organizuoja pažintines pamokėles-eskursijas pradinių klasių moksleiviams. Rugsėjo pabaigoje biblioteka prisipildė vaikiško klegesio ir šurmulio, duris pravėrė Lentvario pradinės mokyklos antrokėliai. Dauguma jų pirmą kartą peržengė bibliotekos slenkstį. Mokinius atlydėjo mokytojai: Danguolė Danilkevičienė, Gintautas Valainis, Jolanta Sadochienė ir Vida Blusienė. 


Sudominti vaikučius yra nelengva, reikia stengtis kūrybiškai įtraukti vaiką į knygos pasaulį. Šiais metais mokiniams buvo parodytas atnaujintas lėlių spektakliukas ,,Mildutė ir Reksas keliauja į biblioteką“. Scenarijų sukūrė vyr. bibliotekininkė Vilma Kmitienė. Spektakliuko metu vaikai sužinojo, kas yra biblioteka, kaip joje reikia elgtis, kaip išsirinkti knygutę, kaip ją saugoti, ką galima sužinoti iš knygos viršelio ir kaip smagu yra skaityti. Bibliotekos darbuotojos papasakojo apie bibliotekos fondą, kaip knygutės ir spauda pasiekia biblioteką, kiek galima pasiskolinti spaudinių ir kokiam laikui,  kokias dar paslaugas teikia biblioteka, paaiškino, kaip tapti bibliotekos skaitytoju. Vaikai labai mėgsta įvairius konkursus, todėl parengėme jiems mįslių konkursą ,,Įmink mįslę keturgyslę“. Patys sumaniausieji ir greičiausieji, surinkę daugiausiai lipdukų už teisingus atsakymus buvo apdovanoti prizais.


 Vaikai ilgai apžiūrinėjo spalvingas ir įdomias knygeles, rinkosi žurnaliukus, uždavinėjo klausimus, gyrėsi, kad namuose turi tėvelių nupirktų ar dovanotų knygučių.
Atsisveikindami vaikai dėkojo ir žadėjo tapti tikrais knygų mylėtojais ir dažnais mūsų bibliotekos svečiais.
Tikimės, kad mūsų pastangos buvo reikšmingos, kad vaikai atras skaitymo džiaugsmą ir malonumą.