Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Gamtą reikia studijuoti visą gyvenimą!

Norėdama paminėti Pasaulinę gyvūnų globos dieną, Lentvario miesto biblioteka surengė Lietuvos miškų ir pievų laukinių gyventojų nuotraukų parodą: ,,Gamtą reikia studijuoti visą gyvenimą...“.

Parodoje eksponuojama 70 gamtos fotografų Juozo Padolskio ir Onos Mickevičiūtės darbų. Prieš objektyvą atsidūrė ir plunksnuotieji giesmininkai, ir pūkuotieji šokliukai, ir šaltakraujai ropliai.


Lentvario miesto bibliotekoje vyko parodos pristatymas, kuriame dalyvavo autoriai – Juozas Padolskis ir Ona Mickevičiūtė. Parodos lankytojai – Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5-ų klasių moksleiviai turėjo nuostabią progą pabendrauti su žinomais fotografais, paklausyti jų pasakojimų apie žvėrelių gyvenimą, gamtos grožį, apie regioninius gyvūnų ir augalų skirtumus. Ona Mickevičiūtė pristatė lankytojams savo nuotraukas, su meile papasakojo apie kiekvieną jose įamžintą gyvūną. Juozas Padolskis pasakojo apie keliones po Lietuvą ir apie fotografavimo meną, apie gyvūnus, kuriuos sutinka miškuose, pievose, laukuose, pelkėse ir baisiuose šabakštynuose, nes ten slapukai ir mėgsta glaustis – kuo toliau nuo žmonių.


Moksleiviai apipylė Juozą Padolskį ir Oną Mickevičiūtę klausimais: kiek laiko tenka tūnoti slėptuvėje, kol pasirodo žvėris? Kiek kadrų reikia gerai nuotraukai išgauti? Kur dažniausiai sutinkami gyvūnai? Kokiu atstumu daromos nuotraukos? Ar pavojinga artintis prie laukinių gyvūnų? Fotografai savo ruožtu pasakojo, kaip žmogus turi elgtis su gyvūnais jų gyvenamoje erdvėje, kad nesukeltų sau pavojaus. Reikia suprasti, kad laukiniai žvėrys gyvena savo ritmu, sau įprastą gyvenimą, bet labai bijo žmonių, kurie juos persekioja ir medžioja.

Moksleivius taip pat domino prietaisai, kuriais daromos puikios kokybės nuotraukos. Juozas Padolskis pasidalino prisiminimais apie savo pirmą juostinį fotoaparatą ir kaip kilo idėja jį patobulinti, apie tai, kaip tarybiniais laikais buvo sunku surasti gerą aparatą ir kiek laiko užtrukdavo nuotraukų gamyba. Fotografas prisipažino, kad dalyvaujant geologijos ekspedicijose, kilo idėja įamžinti nuotraukose nuostabųjį savo krašto gamtos pasaulį.
„Pasaulyje nėra netgi dviejų visiškai identiškų tos pačios rūšies gyvūnų, o jų kailyje nėra dviejų visiškai vienodų šerių. Nors daug kam pievose marguojantys žiedeliai atrodo vienodi ir neįdomūs, kiekvienas augalas yra unikalus. Sunku net įsivaizduoti, kad nėra Žemės rutulyje dviejų vienodų tos pačios rūšies medžių, žolynų arba gėlių, kad ant bet kurio augalo nėra dviejų vienodos formos ir spalvos lapų, dviejų absoliučiai tos pačios spalvos ir formos žiedų, stiebų, šakelių. Gamta yra talentingiausias dailininkas ir unikaliausias architektas. Mums tik lemta ją stebėti, grožėtis, fiksuoti ir gerbti tą jos talentą“ – teigia Ona.
Paroda Lenvario bibliotekoje bus eksponuojama iki spalio pabaigos, taigi maloniai kviečiame apsilankyti.

Pažinsi miestą – surinksi derlių

Minėdama Bibliotekų metus Lentvario miesto biblioteka dalyvavo tradicinėje miesto Derliaus šventėje ir organizavo intelektualų orientacinį žaidimą ,,Pažinsi miestą – surinksi derlių“, kuriuo buvo siekiama pažinti ir aplankyti savo miesto įžymias vietas per literatūros kūrinius.



Dalyvauti žaidime norą išreiškė 7 komandos: „Mandarinės“, „Vynuogės“, „Vyšnios“, „Salotos“, „Keptos bulvės“, „Persimonas“ ir „Morkytės“. Komandos turėjo įveikti gana ilgą trasą ir išspręsti literatūrinį kryžiažodį.




 Kiekviename aplankytame taške komandos gaudavo po obuolį. Iš viso buvo aplankyta 10 svarbių Lentvario miestui vietų: paštas, bažnyčia, ambulatorija, stotis, senoji vaistinė, biblioteka, nusipelniusio mokytojo Motiejaus Šimelionio gatvė, liaudies meistro Timofejaus Ževžikovo pastatyta Tiškevičių rūmų kopija, senojo kino teatro pastatas-vaiduoklis ir skurdžios būklės Lentvario miesto simbolis – grafų Tiškevičių rūmai ir parkas.




 Greičiausiai įveikti trasą, surinkti 10 obuolių su raidėmis ir iš tų obuolių sudėlioti žodį pavyko Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos komandai ,,Morkytės“. Merginos džiaugėsi pagrindiniu prizu – bilietais į pasirinktą kino filmą. Antros vietos laimėtojai nudžiugo ne ką mažiau, kadangi renginio rėmėjas jojimo klubas ,,Laimingas žirgas“ įsteigė prizą – valandos laiko jojimą ant žirgo visai komandai.




Visi kiti dalyviai vaišinosi verslininkų S. Grigorovičienės, S. Olševskienės, I. Kralikauskienės ir G. Vadeikio dovanotais saldėsiais ir vaisiais. Renginį organizuoti padėjo bibliotekos savanoriai: Viktorija Sava, Evelina ir Julita Zacharevskajos, Audrius Dzingeliauskas.

Sėkmingų mokslo metų su knyga!

Čeža lapai – jau ruduo! Vasarai nusinešus nerūpestingas dienas atėjo rugsėjis, kuriuo prasideda nauji mokslo metai. Šia proga rugsėjo 21-22 dienomis Lentvario bibliotekoje svečiavosi Lentvario pradinės mokyklos antrų klasių mokiniai su auklėtojomis.


Moksleiviai susipažino su biblioteka, sužinojo, ką joje galima veikti, kaip reikia elgtis bibliotekoje ir kaip tapti jos skaitytojais. Į klausimą, kas yra biblioteka mokiniai atsakė: „Biblioteka – tai vieta, kur gyvena knygutės“. Jaunieji skaitytojai paminėjo, kad bibliotekoje galima skaityti knygas, laikraščius, žurnalus, žiūrėti filmus, dirbti kompiuteriu. Periodiškai bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai, užsiėmimai ir parodos.

Moksleivius sudomino bibliotekos turtai – leidiniai. Jie sužinojo, kad knygų yra pačių įvairiausių: komiksai, eilėraščiai, apysakos, dienoraščiai, pasakos, legendos ir netgi knygos-žaisliukai. Vaikai išsiaiškino, kaip knygos skirstomos pagal turinį ir kalbą. Be to, susipažino su jų amžiui skirtomis knygomis. Mokinių asmeniniam tobulėjimui gausu knygų anglų, rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Mokiniams didelį įspūdį paliko mažiausia (apie lietuvių lakūnus) ir didžiausia (Mariaus Jovaišos fotoalbumas ,,Neregėta Lietuva“) bibliotekoje turimos knygos. Jie sužinojo, ką gali atskleisti knygos viršelis: autorių, pavadinimą ir apie ką joje pasakojama.
Sparčiai populiarėjant šiuolaikinėms technologijoms svarbu rasti būdą, kaip sudominti jaunąjį skaitytoją. Interneto galimybės beribės, tačiau jos neatstoja knygų ir gyvo bendravimo, kas  teikia daugiau šilumos, jaukumo, dvasingumo ir galimybę išreikšti savo jausmus.

Biblioteka linki visiems pamilti knygas, pajausti skaitymo džiaugsmą, ir pasitelkus vaizduotę keliauti po neatrastus pasaulius kartu su knygos herojais. Tikimės, kad bibliotekoje kiekvienas vaikas atrado kažką įdomaus, o knygos ir skaitymas taps neatsiejama ir malonia laisvalaikio dalimi.


Marius Čepulis kvietė pajusti gamtos harmoniją

Visą vasarą Lentvario miesto biblioteka kvietė lankytojus į fotomenininko Mariaus Čepulio darbų parodą. Parodoje buvo eksponuojami fotopaveikslai iš ciklo ,,Paukščiai“.

Marius Čepulis gimė Šiauliuose, tačiau įstojęs į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, pasiliko gyventi sostinėje. Ten įgijo ornitologo specialybę. Šiuo metu  jo darbas nesusijęs su studijuojama specialybe, bet aistra ornitologijai ir fotografijai išliko. Didžiąją dalį laisvalaikio jis skiria būtent gamtos fotografavimui ir paukščiams.

Marius susidomėjo fotografija dar būdamas paauglys. Puikiai prisimena pirmąjį savo fotoaparatą ,,Zenit“. Jis pasakoja, kaip kantriai laukdavo, kol išryškės nuotraukos. Anksčiau fotografuodavo ir nesigilindavo į nuotraukų kokybę bei patį procesą. Vėliau, sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, nuotraukų kokybė tobulėjo.
Jau 17 metų kaip Marius Čepulis nepaleidžia fotoaparato iš rankų. Nufotografavo ir žvaigždžių lietų, ir kometas, ir pasaulio kelionių akimirkas. Ypač kelionės ,,užveda meninį varikliuką“, skatina ieškoti išskirtinumo fotografuojant“, - teigia fotografas.
Autorius ragina atsigręžti į gamtą ir dvidešimt pirmojo amžiaus laikotarpiu padaryti trumpą pauzę stebint gamtą. ,,Pamatykime ir išgirskime, kaip klega paukščiai, kokios išskirtinės jų suokiamos giesmės! Susitapatinkime su gamta ir pajuskime jos harmoniją. Įsiklausykime, kaip tyliai ir ritmiškai siūbuoja miško šakos. Žmogus paskęsta tyloje ir gamtos virsme“ – sako Marius.
Pakalbinus Marių Čepulį apie gyvenimą ir jo prasmę, jis atsakė: ,,Gyvenime mane įkvepia sunkumai ir iššūkiai. Kuo sunkiau pasiekiamas tikslas, tuo įdomiau“. Jis teigia, kad jam didžiausias ,,kaifas“ yra nežinomybė. ,,Keliaudamas fotografuoti, apsirengiu maskuojamuosius  žalios spalvos neperšlampamus drabužius. Prasideda ilgas laukimas ir nežinai, kokį gyvūną sutiksi kelyje. Norint nufotografuoti gerą kadrą, kartais tenka laukti, kol išauš giedras rytas“ – pasakoja Marius.
Paklausus fotografo, kaip jis jaučiasi gamtoje būdamas vienas, jis atsakė: ,, Gamtoje – esu namie. Ne fiziniuose, o savo dvasios namuose. Aš ten savas, žinau beveik viską, ne tik apie augalus, paukščius, žvėris, bet ir gamtos metamorfozių priežastinius ryšius. Tik taip įmanoma iki galo suvokti gamtą, suprasti jos dėsningumus ir joje būti“.
Menininkas  linki skaitytojams nebijoti vienatvės, išeiti vieniems į gamtą ir pajausti nenusakomą žmogaus ir gamtos ryšį.