Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2012 m. birželio 25 d., pirmadienis

Čia tiek atminimų atranda širdis...
Poezijos ir muzikos vakaras, skirtas Maironio metams.
Nuotraukos Alfredo Girdziušo
Renginio viešnia Trakų rajono literatų brolijos ,,Aukuras" narė, trakietė Viktorija Kurakevič
Renginio viešnia Vilniaus literatų klubo ,,Šaltinis" narė Tatjana Kaziūnienė
Lentvario literatas Jonas Počepavičius
Aleksejus Kutkinas
Sofija Jezerskienė
                                                            Danutė Svežakovienė
                                                                      Vitalija Čigienė
Ansamblis ,,Klevynė"
Karolina Dausinaitė ir Evelina Meirovič
Renginio dalyviai



TREMTIES ATMINTIS

                Jau virš septyniasdešimt metų praėjo nuo tragiškų įvykių, kurie ištiko mūsų tautą. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sibirą. Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonuose. Tremtyje atsidūrė geriausi mūsų tautos atstovai. Iki šiol nėra nustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius.
Tremtiniai Bronė Drumstienė, Bronė Egirtienė, Aleksejus Kutkinas

Birželio 15 d. Lentvario miesto bibliotekoje buvo paminėta Gedulo ir Vilties diena. Į susitikimą su Lentvario tremtiniais atėjo Motiejaus Šimelionio gimnazijos vasaros stovyklos ,,Mano gimtinė ir aš" dalyviai su mokytoja Daiva Prakapaite. Renginio metu išgyvenimais ir prisiminimais apie tremtį dalijosi šių tragiškų įvykių liudininkai-tremtiniai: Bronė Drumstienė, Bronė Egirtienė, Aleksejus Kutkinas. Bronė Drumstienė ir Bronė Egirtienė buvo ištremtos su šeimomis  1949 m. kovo mėnesį į Irkutsko sritį. Bronei Egirtienei tuo metu buvo apie trylika metų. Paauglė būdama ji dirbo sunkius darbus kolūkyje, kad gautų kokį kąsnį sau ir savo šeimai. Tremtyje ji išbuvo apie devynis metus. Ten ji ištekėjo ir susilaukė dukrytės. Sugrįžus į tėvynę, jų laukė nelengvas gyvenimas, namų nebeliko, sunku buvo  gauti darbą ir gyvenamąją vietą. 


 Bronė Drumstienė buvo ištremta tuo pačiu metu su šeima. Jai tuo metu buvo vienuolika metų. Šeimoje buvo trys seserys ir brolis, kuris labai sunkiai sirgo, nes jam labai netiko šaltas klimatas. Bronė dirbo aukle rusų šeimoje, tačiau atliko ir visus kitus ūkio darbus. Vėliau su mama dirbo kolūkyje, augino ir prižiūrėjo teliukus. Ten pat jos pačios pasrėpdavo teliukų buzos ir dar šeimynai parnešdavo, nes ši buvo pagerinta  šlakeliu pieno. Bronė Drumstienė tremtyje išbuvo aštuonis metus. Grįžus į Lietuvą,  apsistojo  Lentvaryje, sukūrė šeimą  ir iki šiol čia gyvena.
                      Aleksejus Kutkinas yra gimęs tremtyje, Votkinsko mieste Udmurtijos krašte, daugiavaikėje šeimoje. Kadangi tėvas mirė anksti, šeima vertėsi sunkiai, visi vaikai anksti pradėjo dirbti. Jau pirmoje klasėje Aleksejus rodė savo charakterį ir įrodinėjo visiems, kas jį laikė rusu, kad jis tikras lietuvis. Dėl savo užsispyrimo ir ,,liežuvio“ yra gyvenime ne kartą nukentėjęs. Didelę dalį savo gyvenimo yra praleidęs ir dirbęs svetur: Sibire, Magadane, Ukrainoje. Anksti pradėjo skaityti ir kurti eiles. Šiuo metu Aleksejus Kutkinas gyvena ir kuria Lentvaryje. Jis yra parašęs apie 1500 įvairaus žanro kūrinių, išleidęs ne mažai savo knygų. Aleksejus -  Trakų rajono literatų brolijos ,,Aukuras“ narys, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narys, tarptautinės rašytojų gildijos vadovas.   


Renginio metu stovyklautojai bendravo su tremtiniais, skaitė A. Kutkino eiles ir tremtinės Elenos Lukinos prisiminimus apie tremtį.
                       Tikimės, kad jaunųjų lentvariečių širdyse išliks pagarba žmonėms išgyvenusiems tremtį ir jie ilgai atsimins tikrų istorijos liudininkų pasakojimus.

2012 m. birželio 19 d., antradienis

2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

TAU, TĖVELI...

Bibliotekoje vyksta Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5-8 klasių moksleivių darbelių paroda skirta Tėvo dienai. Vadovė - etikos mokytoja Daiva Prakapaitė.

RIMO VALEIKIO PIEŠIMO PAMOKA

Gegužės 23 d. Lentvario bibliotekoje vyko baigiamasis projekto ,,Nuo knygos iki meno“ renginys - susitikimas su dailininku, karikatūristu, televizijos vedėju, realybės šou ,,Robinzonai“ nugalėtoju Rimu Valeikiu.



Tai įvairiapusė ir spalvinga asmenybė, kuriai nestinga sąmojingumo, ironijos ir drąsos. Jis linksmai eina per gyvenimą, sportuoja, dievina savo šeimą. Menininkas baigė Kauno dailės gimnaziją, Vilniaus dailės akademijoje studijavo skulptūrą, o papildomų meno subtilybių mokėsi Švedijoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Kartu su žmona, fotografe Agne Gintalaite ir draugais Vilniaus senamiestyje įkurė humanistinę meno mokyklą vaikams ,,Baltas lapas“, kurią pats remontavo, dažė, meistravo molbertus. Organizuoja savo darbų parodas, ypač daug dėmesio susilaukė žinomų žmonių karikatūrų paroda ,,Pop portretai“. 

Neseniai pradėjo iliustruoti knygas vaikams. Jau yra išleistos Agnės Gintalaitės parašytos ir Rimo Valeikio iliustruotos knygos ,,Pirštų pasakos“ ir ,,Išbandyk oranžinius akinius“, taip pat išleido piešimo knygelę ,,Anzelmas“, kurioje linksmai mokoma kompozicijos ir piešimo dalykų. Renginio dalyviai domėjosi dailininką išgarsinusiu realybės šou ,,Robinzonai“, kurį Rimas laimėjo tik dėl savo užsispyrimo ir  ir įdėjęs be galo daug pastangų. Dailininkas teigė daugiau jokiame realybės projekte neketinantis dalyvauti, nes tam neturi jokio noro ir poreikių. Jo nuomone šiais laikais realybės šou iš televizijos ekranų persikėlė į internetą, tiksliau - į socialinį tinklą „Facebook“, kur kiekvienas kiek nori, tiek save ir demonstruoja.


        
 Kūrybinių dirbtuvių metu Rimas Valeikis mokė piešimo technikos, aiškino, kad piešimas – universalesnis už kalbą, piešdami mes bendraujame, perduodame informaciją, išreiškiame save, savo emocijas. ,,Piešimas man – vienintelis užsiėmimas, kurio metu nekyla gyvenimo prasmės klausimas. Žinai, kad dieną praleidai teisingai.“ – sako menininkas.


Dailininkas pasiūlė visiems ant lapo užrašyti frazę, ar šiaip kelis žodžius, o po to savo mintį išreikšti piešiniu. Kol visi piešė, Rimas Valeikis noriai bendravo su renginio dalyviais, atsakinėjo į klausimus, pokštavo, dalinosi prisiminimais apie dalyvavimą televizijos laidose. Piešiantiems patarinėjo nebijoti išlaisvinti savo vaizduotę ir kūrybiškumą. Daugiausia dėmesio ir kritikos sulaukė piešinys ,,Ežiukas rūke“. O pagalbos prireikė moksleivės piešiniui ,,Šoninės tortas“. Dailininkas rodė, kaip ant popieriaus lapo perteikti ir visiems parodyti didelį norą paragauti šoninės torto. Atsisveikindamas menininkas padovanojo dalyviams savo piešimo knygutes ,,Anzelmas“, ant kurių mielai pasirašė. Kvietė visus apsilankyti jo parodose, nepamiršti ir toliau piešti, o svarbiausia nebijoti išreikšti save teptuko ar pieštuko pagalba.