Apie mane

- Lentvario biblioteka
- Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.
2017 m. kovo 6 d., pirmadienis
Kas nutiko susitikus
Kiekvienam
žmogui pati brangiausia yra jo Tėvynė, tauta ir, žinoma, gimtoji kalba. LR Seimas,
siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą
visuomenei, 2017-uosius metus paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Lietuviai
nuo seno labai brangino savo kalbą. Net Rusijos carui uždraudus lietuvišką
spaudą po nepavykusio 1863 metų sukilimo, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios
perdavė lietuvišką žodį savo vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei
rusinimas, nei tremtis.
Vasario 16 – kovo 11 d.
vyksta Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė
visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos
sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Lentvario miesto
bibliotekoje Tarptautinė gimtosios kalbos diena buvo paminėta susitikimu su
jaunąja poete Ieva Kapt (Kasperavičiūtė) ir jos eilėraščių rinkinio ,,Kas
nutiko susitikus“ pristatymu. Ši knyga antrajame Nacionaliniame vaikų
literatūros konkurse pelnė trečiąją vietą. Konkursą organizuoja labdaros ir
paramos fondas ,,Švieskime vaikus“. Ieva Kapt papasakojo apie fondo ,,Švieskime
vaikus“ veiklą, kaip vyksta jaunų vaikų rašytojų ir poetų kūrybos konkursai,
kaip fondas rūpinasi knygų leidyba ir platinimu. Paties konkurso idėja labai šviesi
ir kilni – paskatinti naujus kūrybinius talentus, padėti lietuvių vaikų
literatūros raidai. Šio fondo išleistos knygos keliauja į bibliotekas,
mokyklas, darželius, vaikų ligonines. Būtent taip fondas prisideda prie
jaunesnio amžiaus vaikų domėjimosi literatūra ir noro skaityti skatinimo.
Vėliau poetė pasakojo savo vaikystės ir
jaunystės prisiminimus. Kai buvo maža – mama jai skaitė gražiausius lietuviškus
eilėraščius, kurie jai kaip įkrito į ausį, taip ir neiškrito iki šiandien.
Mokykloje
mėgo lietuvių kalbą, muziką, fizinį lavinimą, skaitė visas įmanomas vaikiškas
knygas. Ievai labiausiai patinka Violetos Palčinskaitės, Martyno Vainilaičio,
Donaldo Kajoko poezija. Visą laiką jausdama savyje norą padėti žmonėms,
palengvinti jų kančias, Ieva nusprendė studijuoti mediciną. Šiuo metu yra
ketvirto kurso studentė. Jai puikiai sekasi bendravimas su vaikais ir galbūt ji
susies savo ateitį su vaikų gydymu arba auklėjimu. Pirmą savo eilėraštį parašė
šeštoje klasėje. Kurti ją skatino mama ir mokytojai. Mokykloje jai labai patiko
bendraklasės Vaidos Jankūnaitės linksmi piešinukai, todėl jau tada nusprendė, jeigu
parašys knygą, ją būtinai iliustruos Vaida.
Ieva pasakojo, kad priklauso gamtos
pasauliui. Jai skaudu, kai yra kertami medžiai, kai žmonės šiukšlina ir nesaugo
gamtos. Jos pirma knygutė taip pat atspindi meilę gamtai: ją sudaro keturios
dalys skirtos metų laikams. Autorė įdomiai pristatė savo knygutę pasakodama
apie metų laikus ir kiekvieną pailiustruodama eilėraščiu. Vėliau Ieva pagrojo
ir padainavo savo kūrybos dainų. Paklausta, ar neturėjo minčių studijuoti
užsienyje, viešnia atsakė, kad mąstė apie tai, tačiau labai myli Lietuvą ir
išvažiuoti nesiryžo.
Autorei buvo labai malonu išgirsti savo eiles
skaitomas vaikų lūpomis: Naktelė, Gimimo diena, Pirmas sniegas, Laiškas. Ji
atsivežė su savimi dar kvepiančių leidyklos dažais knygų, kurias padovanojo
renginyje dalyvavusiems vaikams ir suaugusiems, kiekvienam asmeniškai įrašydama
linkėjimus. Atsisveikindama Ieva linkėjo Lentvario vaikams mylėti ir branginti
savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai bei visada klausytis,
ką sako širdelė.
Kurkime savo valstybę čia ir dabar
Vasario
16-oji – labai reikšminga diena kiekvienam žmogui, žinančiam ir gerbiančiam
savo šalies praeitį.
Šiais žodžiais Lentvario miesto bibliotekoje
prasidėjo susitikimas su politologu, socialinių mokslų daktaru, Vilniaus universiteto Rytų Europos studijų centro vadovu, Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu. Lentvario gimnazijų
moksleiviai ir kiti aktyvūs bibliotekos lankytojai susirinko į istorijos pamoką, skirtą Valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Laurynas Kasčiūnas gimė 1982 metais Vilniuje,
Lazdynuose. Užaugo šeimoje, kurioje buvo labai gerbiamos Lietuvos valstybingumo
tradicijos ir puoselėjamos patriotinės vertybės. Svečias kalbėjo, kad kiekviena
save gerbianti valstybė savo užsienio politiką bei diplomatiją sieja su
istorinės atminties politika.
,,Istorinės
atminties politikos svarba, kartu su švietimo politika, yra du svarbiausi
ramsčiai tautos gyvybingumui palaikyti, nes tik taip iš kartos į kartą galima
perduoti patriotizmą, įtvirtinti istorinį pasakojimą, formuojantį tautos
istorinę sąmonę. Istorinė sąmonė lemia
žmogaus poreikį grįžti prie istorijos, ja remtis mąstant apie dabartį ir
projektuojant ateitį“ – pasakojo politologas.
Laurynas Kasčiūnas ne tik išsamiai papasakojo apie Lietuvos
valstybingumo pamatus ir ištakas, bet ir paprašė renginio dalyvių išvardinti
žinomiausius Vasario 16-osios
Nepriklausomybės Akto signatarus. Buvo paminėti
Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška,
Steponas Kairys. Moksleivė išvardinusi daugiausiai pavardžių gavo prizą.
Svečias domėjosi, kokios istorinės ar šiuolaikinės asmenybės sieja mūsų jaunąją
kartą su Lietuvos istorija ir valstybės idėja. Gimnazistai paminėjo Vytautą
Didįjį, Antaną Smetoną, o iš šiuolaikinių Valdą Adamkų, Algirdą Mykolą Brazauską.
Patį Lauryną žavi Jono Basanavičiaus,
ryškiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo pradininko asmenybė. Buvo paminėtas ir vienas žymiausių Lietuvos teisininkų, neeilinė
asmenybė savo nuopelnais valstybei, visuomenei ir mokslui Mykolas Romeris.
Diskusija
apie prieš šimtmetį egzistavusias Lietuvos valstybingumo
alternatyvas ir tautinės valstybės svarbą perėjo prie šių dienų aktualijų.
Svarstėme, ką mums reiškia Lietuva kaip nacionalinė valstybė. Laurynas Kasčiūnas
sakė: ,,Turime nuolat prisiminti, kad nusipelnėme stiprios Lietuvos, kad esame
verti savo valstybingumo“.
Bibliotekos
darbuotojos linkėjo visiems, kad mumyse užsidegtų patriotizmo liepsna, kad
norėtume kurti savo valstybę čia ir dabar, kad mums visiems savo namuose buvo
jauku ir šilta!
Metų knygos rinkimai Lentvario bibliotekoje
Lentvario miesto bibliotekoje vyko renginys, skirtas akcijai
„Metų knygos rinkimai 2016“. Šie rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir
jau tapo svarbiu Lietuvos kultūros įvykiu. Akcijos idėja – pristatyti
geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius
keturiose kategorijose: vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos (nuo
2012 m.) bei skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių
literatūra.
Lentvario biblioteka pakvietė jauniausius savo skaitytojus susipažinti su vaikams skirtomis knygomis, pretenduojančiomis į 2016 Metų knygos titulą. Į renginį atskubėjo Lentvario pradinės mokyklos 4c klasės mokiniai su mokytoja Edita Šestakauskiene. Bibliotekininkės išradingai pristatė vaikiškų knygų penketuką: Jurgos Baltrukonytės „Filmukai“, Aido Jurašiaus „Akmenukų pasakos“, Gendručio Morkūno „Traškančios žvaigždės“ ir Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“, o vaikai paruošė linksmą vaidinimą pagal Nadios Kovaliovos knygą ,,Meškis ir žąsis“.
Renginio metu vaikai turėjo progą susipažinti su pristatomų knygų turiniu, pasiklausyti ištraukų bei išsakyti savo nuomonę tokiais svarbiais klausimais, kaip kodėl reikia skaityti knygas, kodėl nereikia bijoti išskirtinumo ar kokius sapnus jie mato. Daug emocijų sukėlė pasirinkto gyvūno dėlionė iš akmenukų. Pristatant knygą „Akmenukų pasakos“ vaikams buvo pasiūlyta sudėlioti kokį nors personažą. Vaikai pasirinko dinozaurą ir su dideliu noru kūrė jį iš akmenukų.
Renginio pabaigoje vaikams buvo pasiūlyta balsuoti už labiausiai patikusią knygą. Be didesnės konkurencijos laimėjo Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“. Valanda su knyga prabėgo nepastebimai. Pradinukai dėkojo už šiltas ir gražias akimirkas, praleistas su knygų herojais. Jie buvo pakviesti skaityti Vaikų knygų penketuką bibliotekoje, o už patikusias knygas taip pat balsuoti internete.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)