Bibliotekoje rašėme Nacionalinį diktantą

Kas nutiko susitikus

Kiekvienam žmogui pati brangiausia yra jo Tėvynė, tauta ir, žinoma, gimtoji kalba. LR Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, 2017-uosius metus paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Lietuviai nuo seno labai brangino savo kalbą. Net Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą po nepavykusio 1863 metų sukilimo, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios perdavė lietuvišką žodį savo vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei rusinimas, nei tremtis.

                      Vasario 16 – kovo 11 d. vyksta  Lietuvių kalbos dienos  –  tai daugybė visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Lentvario miesto bibliotekoje Tarptautinė gimtosios kalbos diena buvo paminėta susitikimu su jaunąja poete Ieva Kapt (Kasperavičiūtė) ir jos eilėraščių rinkinio ,,Kas nutiko susitikus“ pristatymu. Ši knyga antrajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse pelnė trečiąją vietą. Konkursą organizuoja labdaros ir paramos fondas ,,Švieskime vaikus“. Ieva Kapt papasakojo apie fondo ,,Švieskime vaikus“ veiklą, kaip vyksta jaunų vaikų rašytojų ir poetų kūrybos konkursai, kaip fondas rūpinasi knygų leidyba ir platinimu. Paties konkurso idėja labai šviesi ir kilni – paskatinti naujus kūrybinius talentus, padėti lietuvių vaikų literatūros raidai. Šio fondo išleistos knygos keliauja į bibliotekas, mokyklas, darželius, vaikų ligonines. Būtent taip fondas prisideda prie jaunesnio amžiaus vaikų domėjimosi literatūra ir noro skaityti skatinimo. 

                      Vėliau poetė pasakojo savo vaikystės ir jaunystės prisiminimus. Kai buvo maža – mama jai skaitė gražiausius lietuviškus eilėraščius, kurie jai kaip įkrito į ausį, taip ir neiškrito iki šiandien. Mokykloje mėgo lietuvių kalbą, muziką, fizinį lavinimą, skaitė visas įmanomas vaikiškas knygas. Ievai labiausiai patinka Violetos Palčinskaitės, Martyno Vainilaičio, Donaldo Kajoko poezija. Visą laiką jausdama savyje norą padėti žmonėms, palengvinti jų kančias, Ieva nusprendė studijuoti mediciną. Šiuo metu yra ketvirto kurso studentė. Jai puikiai sekasi bendravimas su vaikais ir galbūt ji susies savo ateitį su vaikų gydymu arba auklėjimu. Pirmą savo eilėraštį parašė šeštoje klasėje. Kurti ją skatino mama ir mokytojai. Mokykloje jai labai patiko bendraklasės Vaidos Jankūnaitės linksmi piešinukai, todėl jau tada nusprendė, jeigu parašys knygą, ją būtinai iliustruos Vaida.

 Ieva pasakojo, kad priklauso gamtos pasauliui. Jai skaudu, kai yra kertami medžiai, kai žmonės šiukšlina ir nesaugo gamtos. Jos pirma knygutė taip pat atspindi meilę gamtai: ją sudaro keturios dalys skirtos metų laikams. Autorė įdomiai pristatė savo knygutę pasakodama apie metų laikus ir kiekvieną pailiustruodama eilėraščiu. Vėliau Ieva pagrojo ir padainavo savo kūrybos dainų. Paklausta, ar neturėjo minčių studijuoti užsienyje, viešnia atsakė, kad mąstė apie tai, tačiau labai myli Lietuvą ir išvažiuoti nesiryžo. 

                    

  Autorei buvo labai malonu išgirsti savo eiles skaitomas vaikų lūpomis: Naktelė, Gimimo diena, Pirmas sniegas, Laiškas. Ji atsivežė su savimi dar kvepiančių leidyklos dažais knygų, kurias padovanojo renginyje dalyvavusiems vaikams ir suaugusiems, kiekvienam asmeniškai įrašydama linkėjimus. Atsisveikindama Ieva linkėjo Lentvario vaikams mylėti ir branginti savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai bei visada klausytis, ką sako širdelė.

Kviečiame!

Kurkime savo valstybę čia ir dabar

Vasario 16-oji – labai reikšminga diena kiekvienam žmogui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį.

                       Šiais žodžiais Lentvario miesto bibliotekoje prasidėjo susitikimas su politologu, socialinių mokslų  daktaru, Vilniaus  universiteto Rytų  Europos studijų centro vadovu, Seimo nariu  Laurynu Kasčiūnu. Lentvario gimnazijų moksleiviai ir kiti aktyvūs bibliotekos lankytojai susirinko į istorijos pamoką, skirtą Valstybės atkūrimo dienai paminėti.

                       Laurynas Kasčiūnas gimė 1982 metais Vilniuje, Lazdynuose. Užaugo šeimoje, kurioje buvo labai gerbiamos Lietuvos valstybingumo tradicijos ir puoselėjamos patriotinės vertybės. Svečias kalbėjo, kad kiekviena save gerbianti valstybė savo užsienio politiką bei diplomatiją sieja su istorinės atminties politika.

                      ,,Istorinės atminties politikos svarba, kartu su švietimo politika, yra du svarbiausi ramsčiai tautos gyvybingumui palaikyti, nes tik taip iš kartos į kartą galima perduoti patriotizmą, įtvirtinti istorinį pasakojimą, formuojantį tautos istorinę sąmonę.  Istorinė sąmonė lemia žmogaus poreikį grįžti prie istorijos, ja remtis mąstant apie dabartį ir projektuojant ateitį“ – pasakojo politologas.

                      Laurynas Kasčiūnas ne tik išsamiai papasakojo apie Lietuvos valstybingumo pamatus ir ištakas, bet ir paprašė renginio dalyvių išvardinti žinomiausius Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus. Buvo  paminėti Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Moksleivė išvardinusi daugiausiai pavardžių gavo prizą. Svečias domėjosi, kokios istorinės ar šiuolaikinės asmenybės sieja mūsų jaunąją kartą su Lietuvos istorija ir valstybės idėja. Gimnazistai paminėjo Vytautą Didįjį, Antaną Smetoną, o iš šiuolaikinių Valdą Adamkų, Algirdą Mykolą Brazauską. Patį Lauryną žavi Jono Basanavičiaus, ryškiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo pradininko asmenybė. Buvo paminėtas ir vienas žymiausių  Lietuvos teisininkų, neeilinė asmenybė savo nuopelnais valstybei, visuomenei ir mokslui Mykolas Romeris.

                      Diskusija apie prieš šimtmetį egzistavusias Lietuvos valstybingumo alternatyvas ir tautinės valstybės svarbą perėjo prie šių dienų aktualijų. Svarstėme, ką mums reiškia Lietuva kaip nacionalinė valstybė. Laurynas Kasčiūnas sakė: ,,Turime nuolat prisiminti, kad nusipelnėme stiprios Lietuvos, kad esame verti savo valstybingumo“.

                      Bibliotekos darbuotojos linkėjo visiems, kad mumyse užsidegtų patriotizmo liepsna, kad norėtume kurti savo valstybę čia ir dabar, kad mums visiems savo namuose buvo jauku ir šilta!

Metų knygos rinkimai Lentvario bibliotekoje

Lentvario miesto bibliotekoje vyko renginys, skirtas akcijai „Metų knygos rinkimai 2016“. Šie rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu Lietuvos kultūros įvykiu. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius keturiose kategorijose: vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos (nuo 2012 m.) bei skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra.

Lentvario biblioteka pakvietė jauniausius savo skaitytojus susipažinti su vaikams skirtomis knygomis, pretenduojančiomis į 2016 Metų knygos titulą. Į renginį atskubėjo Lentvario pradinės mokyklos 4c klasės mokiniai su mokytoja Edita Šestakauskiene. Bibliotekininkės išradingai pristatė vaikiškų knygų penketuką: Jurgos Baltrukonytės „Filmukai“, Aido Jurašiaus „Akmenukų pasakos“, Gendručio Morkūno „Traškančios žvaigždės“ ir Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“, o vaikai paruošė linksmą vaidinimą pagal Nadios Kovaliovos knygą ,,Meškis ir žąsis“. 

 Renginio metu vaikai turėjo progą susipažinti su pristatomų knygų turiniu, pasiklausyti ištraukų bei išsakyti savo nuomonę tokiais svarbiais klausimais, kaip kodėl reikia skaityti knygas, kodėl nereikia bijoti išskirtinumo ar kokius sapnus jie mato. Daug emocijų sukėlė pasirinkto gyvūno dėlionė iš akmenukų. Pristatant knygą „Akmenukų pasakos“ vaikams buvo pasiūlyta sudėlioti kokį nors personažą. Vaikai pasirinko dinozaurą ir su dideliu noru kūrė jį iš akmenukų.

Renginio pabaigoje vaikams buvo pasiūlyta balsuoti už labiausiai patikusią knygą. Be didesnės konkurencijos laimėjo Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“. Valanda su knyga prabėgo nepastebimai. Pradinukai dėkojo už šiltas ir gražias akimirkas, praleistas su knygų herojais. Jie buvo pakviesti skaityti Vaikų knygų penketuką bibliotekoje, o už patikusias knygas taip pat balsuoti internete.