Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2015 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Vytauto Talačkos kūrybos skaitymai



15-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lentvaryje prasidėjo kraštiečio Vytauto Talačkos kūrybos skaitymais.


Vytautas Talačka Maskvoje įgijęs ekonomisto specialybę, visą gyvenimą dirbo atsakinguose darbuose, užėmė rimtus postus, buvo išrinktas pirmuoju Lentvario seniūnu. Išėjęs į užtarnautą poilsį, daugiau laiko galėjo skirti savo pomėgiams. Vienas iš jų – kūryba. Rašytojas priklauso Trakų rajono literatų brolijai ,,Aukuras“. Rašyti pradėjo vaikystėje, pačių pirmų eilėraščių neišsaugojo. ,,Jie man pasirodė per daug lėkšti ir prasti, todėl surinkau visus ir sudeginau“. Pirmąjį eilėraščių rinkinį ,,Tėviškės ilgesys“ išleido 2007 m. Vėliau jis buvo papildytas naujais eilėraščiais ir perleistas. Ši knyga autoriui labai brangi, nes į ją įdėjo visą savo širdį. Vytauto Talačkos eilėraščiai buvo spausdinami Trakų rajono literatų almanache ,,Trakuvos literatų kūryba“ ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos almanache „Vingis“.


 Paskutiniu metu autorius pamėgo rašyti prozą, daugiausia rašo apie gamtą, gyvūnus, gal dėl to, kad kažkada buvo užkietėjęs medžiotojas. Paskutinis Vytauto laimikis buvo stirna, prie kurios priėjęs, pamatė gailiai žiūrinčias atmerktas akis. Po šio įvykio daugiau šautuvo į rankas nebepaėmė. Kur kas maloniau stebėti gamtoje vykstantį gyvenimą ir jį aprašyti. ,,Apysakas patinka rašyti, nes viskas savaime liejasi, rašai tikrus nutikimus iš savo ar pažįstamų gyvenimo“, - sako Vytautas. Kartu su anūke Dagne yra parašęs pasakėles apie naująjį anūkėlės draugą balioną Pilopilą ir jo nuotykius. Šios apysakos ir pasakaitės publikuojamos knygoje ,,Laiškai iš Afganistano“, išleistoje 2012 m. Šią knygą Vytautas Talačka skiria sūnėnui Gintarui Talačkai praėjusiam karo Afganistane mėsmalę ir žuvusiam Lietuvoje. Knygoje sudėti kario laiškai, eilės, nuotrupos iš dienoraščio ir artimųjų pasakojimai.
Renginyje dalyvavę Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos vienuoliktokai turėjo nemažai klausimų mūsų kraštiečiui. Paprašytas pristatyti savo kūrybą, literatas pasirinko šiuos eilėraščius: ,,Seimūnai“, ,,Dukrai Linai“, ,,Anūkėms“. Taip pat buvo skaitomos eilės ‚,Pavasario laukimas“ ir ištraukos iš knygos ,,Laiškai iš Afganistano“.


Kviečiame!


2015 m. balandžio 21 d., antradienis

Lentvaris turi talentų


Lentvario miesto bibliotekoje pristatyta Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos mokinių, sesučių Lauros ir Gintarės Klimantavičiūčių kūrybinių darbų paroda. Šeštokė Laura pradėjo piešti nuo penkerių ir iki šiol jos mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas – piešimas. Jos piešinukai gimsta iš anksto nesiruošiant, netikėtai, jie yra spalvingi, linksmi, skaidrios nuotaikos. Ji piešia guašu, mėgsta ryškias spalvas, mėgstamiausia spalva - raudona. Visuose jos piešiniuose matome paukščius, dažniausia jie dominuoja pirmame plane. Paklausta, ar piešti galima išmokti, ar reikia tam turėti įgimtą talentą, Laura atsakė, kad niekas negimsta mokėdamas, bet jei labai nori piešti, galima išmokti. Ką veiks suaugusi, mergaitė dar negalvoja, ji nežino ar jos pasirinkta specialybė bus susijusi su menais. Dabar ji lanko piešimo studiją, piešia namuose, mokykloje per dailės pamokas ir tuo yra patenkinta. Draugauti su teptuku ir dažais ji ruošiasi dar ilgai, nes dar yra daug kur tobulėti. 


Gintarė Klimantavičiūtė iš pažiūros rami, paprasta mergina, bet kiek talentų slypi po šią apgaulinga išvaizda! Tai įvairiapusiška asmenybė, mėgstami tikslieji mokslai netrukdo jai groti gitara, dainuoti, fotografuoti, tapyti. Tapyba rimčiau susidomėjo vienuoliktoje klasėje. Gintarei labai patiko muzikavimas gitara, todėl, iš savo santaupų nusipirko gitarą, pas privatų mokytoją pramoko grojimo  pagrindų, o toliau mokėsi savarankiškai. Parodos atidarymo metu Gintarė atliko du kūrinius: Gyčio Paškevičiaus ,,Mano kraštas“ bei Andriaus Mamontovo ,,Ufonautai“. Tapymas merginai malonumas, atsipalaidavimas, savotiška meditacija. Pirmiausia galvoje gimsta piešinio vizija, o paskui vaizdiniai realizuojami ant popieriaus lapo. Nutapyti piešiniui kartais prireikia kelių savaičių, o kartais užtenka ir vienos dienos, tai priklauso nuo nuotaikos, nusiteikimo ir darbui skirto laiko. 


Mergina taip pat labai mėgsta fotografuoti. Parodoje eksponuojamos nuotraukos darytos po vandeniu. Paklausta, kodėl fotografuoja augalus ir kodėl būtent po vandeniu, Gintarė nusišypsojo ir papasakojo: ,,Po vandeniu daug įdomiau ir sudėtingiau, reikia pamąstyti, kaip tai atlikti“. Pirmos nuotraukos buvo darytos telefonu, įdėtu į stiklainį. Ši mintis kilo pastebėjus močiutę, dedant mobilujį telefoną į stiklinį indą, norint apsaugoti jį nuo drėgmės. Tai buvo labai sudėtingas darbas, o nuotraukos gavosi nekokybiškos.  Tada ji pradėjo domėtis specialia įranga. Pasirinko pačią paprasčiausią – neperšlampamą dėklą fotoaparatui. Fotografuoja daugiausia augalus, apkerpejusias, po vandeniu prieglobstį radusias nulūžusias medžių šakas, nes visa tai atrodo savotiškai, paslaptingai ir netgi mistiškai. Ateitį Gintarė sieja su informatikos mokslais, tačiau nesiruošia atsisakyti piešti, fotografuoti, groti, dainuoti. O kodėl turėtų? Juk daro tai, kas jai teikia didelį malonumą.  



Pasidžiaugti savo moksleivių darbais atėjo ir jų dailės mokytoja-ekspertė Leonida Tamulytė, kuri ir buvo šios parodos iniciatorė. Kalbėdama apie savo mokines, mokytoja negailėjo gerų žodžių: ,,Tai gabios ir labai gerai besimokančios mergaitės, su jomis dirbti vienas malonumas“,  -  sakė ji.
Tikimės, kad mūsų biblioteką ir  ateityje puoš dar ne viena Lauros ar Gintarės darbų paroda. 



2015 m. balandžio 14 d., antradienis

Kviečiame!!!


Didysis margutis Lentvaryje

Į Vaikų Velykėlių šventę Lentvario miesto bibliotekoje rinkosi vaikai, paskatinti „Naisių vasara“ skelbiamo „Vaikų Velykėlių“ konkurso. Buvo pakviesti H. Senkevičiaus gimnazijos trečiokai su mokytoja Irena Rudzis.


Su Vaikų Velykėlėmis vaikus pasveikino Velykų Zuikis ir Velykė. Vyko įdomūs pokalbiai apie svarbiausią pavasario šventę Velykas. Buvo prisiminta, kokia tai šventė, kaip ji buvo švenčiama senais laikais, kokių senovinių papročių būdavo laikomasi, kokie buvo velykiniai simboliai. Aptarta ir kaip mūsų protėviai kiaušinius dažė, kokius augalus naudojo. Pasirodo, kad vaikai žinojo daug senovinių apeigų ir tradicijų. Juos sudomino margučių spalvų reikšmė. Todėl velykų kiškis paaiškino, kad juoda spalva simbolizuoja Žemę motiną, raudona – šilumą, šviesą, žalia – pavasario augmeniją, javų daigus, geltona bei rusva – pribrendusius javus.


Svarbiausias renginio momentas buvo „Didysis margutis“, kurį puošė vaikai. Visą praėjusią savaitę maži ir dideli bibliotekos lankytojai spalvino ir karpė paruoštus kiaušinių trafaretus. Iš visų pasiruoštų karpinių buvo sudėtas didžiulis, 2 metrų aukščio kiaušinis-Velykų margutis, kuris gavosi labai simpatiškas, linksmas ir spalvingas.


Kokia šventė be linksmybių? Velykų zuikis ir Velykė pakvietė vaikus pažaisti smagių lietuvių liaudies žaidimų. Žaidėjai pasidalino į  dvi komandas: Kiškių ir Velykės. Vaikams reikėjo atlikti daug užduočių: greitai pernešti margutį iš vienos vietos į kitą ir ne paprastai paėmus į rankas, o padėjus ant šaukšto, sukti margučius, kad kuo ilgiau nesustotų, užrištomis akimis kiaušinius paimti iš vieno krepšelio ir nunešti į kitą bei kt.




Azartas buvo didelis, kiekviena komanda stengėsi laimėti. Geriausiai sekėsi Velykės komandai. Prizus už dalyvavimą gavo visi vaikučiai. 

Tradicinė šventė yra džiaugsmas ir pamokėle vaikams, nes vaikai sužino naujų tradicijų, žaidimų, papročių. Mes visi žinome, kad tradicijas reikia puoselėti, jas būtina perduoti iš kartos į kartą, tad tai ir stengiamės daryti.


Kviečiame dalyvauti!


2015 m. balandžio 7 d., antradienis

Lentvario vaikai kūrė miestą iš atliekų


Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena.  Ši diena mus ragina konkrečiais darbais prisidėti prie gamtos puoselėjimo ir saugojimo. Yra daugybė dalykų, kuriuos mes turėtume įprasti daryti ir tokiu būdu pagelbėti Žemei. Popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas, atliekų rūšiavimas – tai maži darbai, kurie padeda tausoti žemės išteklius. Rūpintis  aplinka geriausiai pratinti savo atžalas nuo vaikystės. 

                      Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos ketvirtokai buvo pakviesti į miesto biblioteką paminėti Žemės dieną, susipažinti su teisingu atliekų rūšiavimu ir sukurti miestą iš įvairių pramoninių atliekų. Vaikai sužinojo, kad būna kompostuojamos, perdirbamos ir pavojingos atliekos, pasimokė, kaip reikia teisingai jas rūšiuoti, metant į tam skirtus skirtingų spalvų konteinerius. Buvo parodytas trumpas filmukas ,,Kaip rūšiuoti atliekas”.


            Pramoninės atliekos - nuostabi medžiaga kūrybinėms dirbtuvėms. Bibliotekininkės pasiūlė vaikams sukurti Lentvario miesto maketą iš panaudotų maisto pakuočių, dėžučių, maišelių ir kitų atliekų, kurias paprasčiausiai išmetame. Mokiniai su dideliu noru puolė prie darbo. Jie buvo padalinti į grupes: statybininkai, sodininkai, transporto kūrėjai ir architektai. Vaikų fantazijai nebuvo ribų, valandos bėgyje jie sukūrė nuostabų Lentvario miestą su bažnyčia, Tiškevičių rūmais, geležinkelio stotimi ir garvežiu. Čia taip pat atsirado biblioteka, seniūnija ir mokykla su mokykliniu autobusiuku. Visi liko patenkinti rezultatu ir sužinoję daug įdomių dalykų apie gamtos saugojimą ir atliekų rūšiavimą, su gera nuotaika patraukė namo. Vaikų darbo rezultatu galima pasigrožėti Lentvario bibliotekoje.