Apie mane

Mano nuotrauka
Lentvario biblioteka įkurta 1941 metais. Bibliotekos fondą sudaro 32000 egz. leidinių. Biblioteka turi 2500 nuolatinių skatytojų. Kasmet bibliotekoje apsilanko apie 35000 lankytojų. Adresas: Klevų al. 20, Lentvaris LT-25109 Tel. 8-528-28334, el.paštas lentvaris.m.biblioteka@gmail.com. Dirbame: pirmadienį-penktadienį nuo 10.30 iki 19.00 val.,šeštadienį nuo 9.00 iki 17.00 val.

2018 m. kovo 31 d., šeštadienis

Skaitome ir dainuojame Lietuvai


Graži tu, mano brangi tėvyne... Šiomis Maironio eilėmis kovo 29 dieną Lentvario seniūnijos salėje prasidėjo moksleivių meninio skaitymo konkursas „Čia mano žemė Lietuva“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Lentvario miesto bibliotekos inicijuotame konkurse mielai sutiko dalyvauti Lentvario Motiejaus Šimelionio, „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus gimnazijų 7-9 klasių mokiniai.  Konkurso tikslas – padėti išsaugoti meilę gimtajai kalbai ir savo kraštui, ugdyti tautinę savimonę, skatinti  domėtis lietuvių kalba ir literatūra, puoselėti meninio žodžio suvokimą.

                      Renginį pradėjo literatūrinė kompozicija „Lietuvai“, kurią atliko Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5-12 klasių mokiniai vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Augenijos Markauskienės. Kompozicijoje skambėjo žymių Lietuvos rašytojų ir poetų kūriniai bei gimnazijos moksleivių sukurtos eilės, degančios meile mūsų mažytei tėvynei – Lietuvai. Vėliau dalyviai jausmingai, su užsidegimu skaitė konkursui paruoštus kūrinius. Jaunieji skaitovai demonstravo savo gebėjimus tinkamai perteikti kūrinio mintį, aiškiai ir garsiai kalbėti, natūraliai laikytis scenoje. Dalyvius vertino trijų narių komisija: Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas, Lentvario kultūros rūmų direktorė Ieva Skaistytė, Lentvario miesto bibliotekos vedėja Kristina Mečkovska.


                      Šventę pagyvino Grigiškių Gitaros ir vokalo akademijos moksleiviai. Vadovės Rynos Romualdos Kazlauskaitės paruošti atlikėjai kėlė nuotaiką ir malšino konkurso dalyvių jaudulį nuostabiais muzikiniais kūriniais. Šauniosios vokalistės Akvilė ir Skaistė atliko dainas: „Raudoni vakarai“ ir  „Rudens naktis“. Jaunieji gitaristai Arnas, Danielius, Karolis ir Danielius atliko kūrinius „Pavasario aidai“, „Arklys“ ir „Karibų piratai“. Jaunieji muzikantai labai patiko šventės dalyviams todėl buvo prašomi kai kuriuos kūrinius atlikti dar kartą.

                       Konkursą vainikavo nugalėtojų bei dalyvių apdovanojimai. 1-oji vieta atiteko Gabrielei Saverinaitei, kuri skaitė prozos ištrauką ,,Iš partizano Juozo Lukšos-Daumanto laiškų būsimai žmonai Nijolei". Ją paruošė mokytoja Vilma Zadyrkienė. 2-oji vieta atiteko Dominykai Noreikaitei, kuri skaitė Justino Marcinkevičiaus prozos ištrauką ir Janinos Degutytės eilėraštį ,,Mažutė". Ją paruošė mokytoja Augenija Markauskienė. 3-oji vieta atiteko Katarinai Motylenko, kuri skaitė Antano Drilingos eilėraštį ,,Nusilenk savo žemei". Ją paruošė mokytoja Alma Valašinienė. Dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir atminimo dovanėlėmis. Lentvario miesto bibliotekos kolektyvas dėkoja visiems dalyviams, partneriams, komisijos nariams už puikią šventę ir gerą nuotaiką.







Velykinių darbelių paroda

Bibliotekoje vyksta Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 5-7 klasių mokinių velykinių darbelių paroda. Kviečiame apsilankyti!




All Digital Week 2018 - Interneto savaitė 2018

Kovo 21 d. vaikai pasitikrino savo IT žinias atliekant testus internete.




Kviečiame!


Netradicinė istorijos pamoka bibliotekoje


 Šių metų kovo mėnesį sukako 100-osios partizanų vado Lietuvos karininko, rezistento, brigados generolo, mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metinės. Šios reikšmingos datos paminėjimui Lentvario miesto bibliotekoje vyko netradicinė istorijos pamoka.

Bibliotekos darbuotoja Rūta Minkevičienė pristatė renginio idėją ir trumpai papasakojo Adolfo Ramanausko-Vanago biografiją. Istorijos mokytoja Vaiva Urbelionienė priminė susirinkusiems 1944-1953 metų įvykius Lietuvoje. 1940 metais Lietuvos valdžia nusprendė nesipriešinti SSRS net simboliškai ir patenkinti jos reikalavimus, kas laidojo Lietuvos valstybingumą. Tauta nusprendė priešintis valdžiai, jauni vyrai stojo į atviras kautynes ir žuvo. 1944-1945 m. buvo didžiausias kovotojų skaičius, bet ir didžiausias aukų skaičius. Tada kovotojai pakeitė taktiką: įsirengė miškuose bunkerius ir puldinėjo priešą iš pasalų, laukdami pagalbos iš Vakarų. Toliau tobulinama organizacija ir išrenkama vadovybė. 1949 m. vasario mėn. partizanų suvažiavime buvo išrinktas LLKS Prezidiumas. Jos pirmininku tapo Jonas Žemaitis-Vytautas, o jo pavaduotoju – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tai buvo vienas dramatiškiausių ir herojiškiausių mūsų istorijos laikotarpių.

Vėliau vyko Žinių radijo sukurto filmo „Kodėl Adolfas Ramanauskas-Vanagas tapo Lietuvos partizanų kovos simboliu?“ peržiūra ir aptarimas. Atkurtos valstybės šimtmečio proga Žinių radijas nusprendė sukurti laidų ciklą ,,Vardan tos Lietuvos!“, kuriame kviečia į šimtą pasimatymų su modernios Lietuvos kūrėjais. Viena ciklo laida yra skirta Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Filme istorikas Darius Juodis ir istorijos doktorantė Enrika Žilytė bando paaiškinti šios asmenybės veiksmus, siekius, gyvenimo vingius. Filmas pateikia logiškus atsakymus į klausimus, kuriuos  iškėlė visuomenės veikėja rašytoja  Rūta Vanagaitė pateikdama savo versijas žeminančias ir diskredituojančias A. Ramanausko-Vanago asmenį. Klausantis istorikų komentarų, prieš akis iškyla jauno mokytojo idealisto, vyro ir tėvo, kovotojo paveikslas, atsiskleidžia KGB veiklos metodai, paskutinės Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo ir mirties akimirkos. Netradicinės pamokos dalyviai, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos IVb ir Ib klasių gimnazistai, bei kiti lankytojai peržiūrėjus filmą išsakė savo nuomonę, pasidalino savo mintimis, diskutavo tarpusavyje.
Renginys padėjo praskleisti istorijos šydą ir suteikė daugiau žinių apie partizaninį judėjimą Lietuvoje.


2018 m. kovo 17 d., šeštadienis

Kviečiame!


Harmonija ir moteris

Harmoninga moteris - laiminga moteris. Tačiau realizuoti savo moteriškus gebėjimus, tapti tikra moterimi, pavyksta ne kiekvienai. Kaip tapti harmoninga ir pilnaverte? Ką reikia daryti, kad visuomet būtume geros nuotaikos ir įkvėptume savo vyrus? Kaip realizuoti savo svajones? Apie tai kalbėjo dėstytoja, psichologė, šeimos santykių žinovė bei asmeninio vystymosi trenerė Svetlana Kodzevičienė Lentvario miesto bibliotekoje Tarptautinės moters dienos išvakarėse.

Iš Sibiro kilusi ir ketverius metus Lietuvoje gyvenanti Svetlana Kodzevičienė baigė Abakano aukštesniąją muzikos mokyklą, renginių organizatorės specialybę, vėliau studijavo Kemerovo kultūros institute, tobulino žinias Kuzbaso regioniniame švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute, vėliau pasuko visai kita kryptimi – į psichologiją, kurią praktikuoja jau daugiau nei 10 metų. Šiuo metu Svetlana studijuoja ir praktikuoja Rytų psichologiją ir Vedų išmintį. Reguliariai lankosi mokymuose, kuriuos veda psichologai Rami Bleckt, Oleg Torsunov, Aleksandr Chakimov, Vladimir Ivanov, Marina Targakova, Ruslan Naruševič ir kiti. Dalyvauja festivaliuose ,,Psichologija 3000", yra klubo ,,Psichologija 3000" narė. Dalyvavo kaip psichologė televizijos programose jaunimui.


Jaukioje aplinkoje prie karštos arbatos puodelio viešnia papasakojo, kaip ji pati atrado būdus jaustis tikra moterimi. Svetlana kažkada buvo verslininkė, o jos vyras ir sūnus, kol ji užsiiminėjo verslu, „atsigulė ant sofos“. Moteris tapo jų maitintoja. Kai veikli moteris po vienų asmenybės mokymų išmetė visas kelnes ir ėmė vilkėti tik sukneles ir segėti sijonus, daugiau rūpintis savimi, situacija namuose pasikeitė. Verslininkės sūnus ir vyras pakilo nuo sofų, perėmė verslą, o moteris pasinėrė į moteriškos laimės paieškas. Suvokusi, kokie dalykai iš tikrųjų atneša moteriai laimę, Svetlana tapo asmens vystymosi trenere ir įkūrė moterų mokyklą.

 „Moters paskirtis – visada būti geros nuotaikos ir dovanoti vyrui džiaugsmą. O vyrui pridera išklausyti moterį, pasirūpinti maisto produktais iš parduotuvės, uždirbti pinigus, nes jis tam ir dirba, kad džiaugtųsi jo moteris ir kad to jos džiaugsmo jam šiek tiek tektų“, – sakė lektorė. Anot Svetlanos, siela į moters kūną ateina realizuoti savo paskirties – būti švelnia, minkšta, mokėti pasitikėti, atleisti. Tai ir yra moters pasaulis. Daugelis šiuolaikinių moterų nevertina šių savybių. Jos gyvena vyrų pasaulyje, kovoja kaip vyrai – siekia tikslo, atlieka įtemptus darbus, logiškai mąsto, aiškiai ir konkrečiai išreiškia mintis, nebijo konkurencijos, stengiasi išgyventi sudėtingiausiomis sąlygomis. Tai – vyriškos savybės. Kai moteris gyvena ir dirba vyriškus darbus, ji ima jaustis ištuštėjusi, nebelieka jėgų džiaugtis pasiektais rezultatais. Tikroji moters prigimtis – subtilumas, šiluma, dvasingumas, meilės dalijimas kitiems. Kol moteris pasižymi šiomis savybėmis, visas pasaulis jai padeda eiti savo laimės link. Svetlana sako, kad vyro prigimtis būti aktyviu, moters – likti pasyvia. Moteris turi sėdėti arba gulėti, vyras – bėgti ir kovoti. Svetlana Kodzevičienė išvardijo net 39 punktus, kurių laikantis moters gyvenimas taps prasmingu. Tai būtų kasdien prisiminti save pačią, skirti dėmesio sau, nueiti į sporto klubą, pasikalbėti su draugėmis, užsiimti augalų priežiūra, skirti laiko labdarai ir t.t.

                      Susitikimo metu viešnia papasakojo ir apie kvapų reikšmę moters gyvenime, jų poveikį moters nuotaikai, sveikatai, grožiui.
                      Renginio dalyvės dėkojo Svetlanai už labai naudingus gyvenimiškus patarimus, o lektorė palinkėjo visoms atsipalaiduoti, džiaugtis gyvenimu ir pažadėjo tęsti paskaitų ciklą bibliotekoje.


2018 m. kovo 14 d., trečiadienis

2018 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Nacionalinis diktantas – kalbos šventė


Jau vienuoliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyko kovo 2 dieną. Diktantas buvo transliuojamas per LRT radiją ir internetu. Nacionalinio diktanto organizatoriai siekė paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe. Konkursą 2006 metais pradėjo rengti savaitraštis „Atgimimas“. Pastaraisiais metais pagrindinis konkurso organizatorius – VŠĮ Pilietinės minties institutas, kuris bendradarbiaujant su Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia diktanto tekstus. Komisijos darbuotojai parengia rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus - jie skelbiami svetainėse vlkk.lt ir diktantas.lt.

Nacionalinį diktantą kartu su VŠĮ Pilietinės minties institutu organizuoja Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, aktyviai kviečiantis visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus prisidėti prie lietuviško žodžio puoselėjimo. Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.

Lentvario miesto bibliotekoje pasitikrinti lietuvių kalbos žinias susirinko 19 dalyvių: 4 suaugę (tarp jų Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktorius Jonas Kietavičius ir finansininkė Renata Sabonienė, Lentvario Kultūros rūmų renginių koordinatorė Lėja Virganavičiūtė, bibliotekininkė Violeta Pupelienė) ir 15 moksleivių, kurie atstovavo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnaziją ir Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnaziją. Šiemet diktanto konkurse dalyvavę gyventojai rašė vienuolio pranciškono, Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigo, buvusio disidento Juliaus Sasnausko tekstą ,,Vienkartinumas“. Rašančiųjų nuomone, tekstas įdomus, prasmingas, bet buvo sunku suprasti, kur yra pastraipos pradžia ir pabaiga.

Nacionalinis diktantas – ne tik raštingumo patikrinimas, bet ir bendruomenės vienijimas, pilietiškumo ir gimtosios kalbos puoselėjimas. Džiaugiamės, kad rašyti diktanto kiekvienais metais susirenka vis daugiau aktyvių lietuvių kalbos mylėtojų.